Trys ortodoksų kunigo patarimai, kaip išgyventi karantiną

Nuo gruodžio 16 d., įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, atsiskyrimas nuo kitų žmonių bus ypatingas psichologinis ir dvasinis išbandymas.

Ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, tarnaujantis Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvėje, dalijasi trimis patarimais, kaip išgyventi šį iššūkių laiką. Pasak jo, senovėje vienuoliai sąmoningai atsiskirdavo nuo žmonių pasninko laiku, kad pamatytų savo vidų ir susiremtų su aistromis, o mes, dabar priversti padaryti tą patį dėl pandemijos, galime kai ko iš jų pasimokyti.

1. Savęs stebėjimas

Žiūrėti, kokių širdyje kyla aistrų, pagundų. Dažnai šeimoje prasideda trintis, sėdėdami namie esame gundomi dažniau atidaryti šaldytuvą, gali atsirasti ir lytinis geidulingumas, nusiminimas (akedija), visa tai reikia pamatyti ir stabdyti pačioje pradžioje, kirsti aistrų šaknis.

2. Fizinė praktika

Dvasinei ir psichinei sveikatai, kaip ir fizinei, svarbus judėjimas. Senovėje vienuoliai ir valstiečiai krikščionys turėjo daug fizinio darbo. Dabar jo mažiau, o karantino metu nebus ir visai. Netreniruojamas kūnas aptemdo sąmonę, panašiai kaip ir persivalgymas ar kitos kūno nuodėmės. Kaip sakė romėnai, sveikame kūne sveika siela, todėl šv. Teofanas Atsiskyrėlis rekomenduoja bent jau gimnastiką kambaryje ar nusilenkimus iki žemės (prostracijas). Minimalus fizinis aktyvumas (pagal sveikatos būklę bei galimybes) padeda protui. Pasninkas, kurio turime laikytis per adventą, irgi kaip niekada naudingas.

3. Dvasinė praktika

Be tikėjimo skydo ir dvasios kalavijo – Dievo Žodžio – kaip juos vadina apaštalas Paulius, būna labai sunku. Malda ir tikėjimas stiprina, Šventojo Rašto skaitymas maitina bei palaiko sielą. Nebūtina skaityti daug – net viena eilutė gali įkvėpti visai dienai. Protas ir dvasia tarsi raumenys, juos irgi reikia palaikyti. Pagelbėti gali ir dvasinės, intelektualios knygos.