2020 06 19

Kostas Kajėnas

Gediminas Šulcas

bernardinai.lt

Klausymo laikas:

24 min

„Turėjau numirti, kad pradėčiau vaikščioti iš naujo.“ Algirdo istorija

„Esu priklausomas žmogus, – taip tinklalaidėje „Priklausomybė nėra mirties nuosprendis“ pasakojimą apie save pradeda Algirdas. – Kažkada mano gyvenime taip viskas susiklostė, kad pradėjau vartoti alkoholį, narkotikus ir tai pakeitė mano gyvenimą.“

Algirdas pradėjo vartoti būdamas 25 metų, nors, kaip pats sako, priklausomo žmogaus gyvenimą pradėjo daug ankščiau: „Nebuvau nei alkoholikas, nei narkomanas, bet buvau visiškai asocialus žmogus. (…) Ką tai reiškia? Vieni vaikai mėgo mokytis, aš nemėgau mokytis. Vieni sėdėjo pamokose, aš jau vogdavau iš rūbinių pinigus. Dvylikos metų aš jau buvau įskaitoj nepilnamečių. Trylikos jau gyvenau stoty, savo noru, nes man patiko laisvė, pojūtis būti reikalingam ten“, – savo istorija dalinasi vyras. Jis pasakoja, kad jo tėvai irgi priklausomi, tad, nesulaukdamas dėmesio namuose, jis ieškojo savo laisvės. „Aš jaučiausi ten savas, man ten buvo gerai. Ta laisvė, ta rizika, vogimai, važinėjimai po miestus. Kažkoks toks laisvas visiškai gyvenimas“, – pasakoja Algirdas.

„Laisvė, darymas visko, ko nori, žavi jauną asmenybę, kuriai tokiais metais viskas iki kelių: jūra, kalnai, laisvė, pinigai pavogti, atimti ar dar kažkas – va, toks gyvenimas. Jis įtraukia ir paskui nežinai, kaip iš ten išeiti. (…) Tave kažkas laiko – priklausomybė nuo gatvės. Tu ten savas tampi. O socialioj srity – tu svetimas, negali jų priimti, nes tu blogai jautiesi. Tave smerkia, kreivai žiūri, apkalba, nori nubausti ir tu šaliniesi iš ten, eini ten, kur tau gerai. Ir tai – užburtas ratas“, – savo gyvenimo istorija dalinasi vyras.

Pirmą kartą kalėjime vyras atsidūrė būdamas 17-os metų. Pradžioje jis tiesiog stengėsi išlikti. Tačiau vėliau nusikaltimai ir priklausomybės įtraukė į pražūtingą ratą. „Sėdu, išeinu, sėdu, išeinu. Aš sėdu, atsigaunu truputį, išeinu, vėl vartoju, sėdu, atsigaunu, vėl vartoju. Ir ta karuselė vėl sukasi“, – atsimena Algirdas.

„Aš atsimenu tą jausmą – mane į Lukiškes atvežė, aš jaučiu susidomėjimą. Ne baimę. Septyniolikos metų mane veda per Lukiškes ir man taip įdomu ir toks jausmas, kad aš ten buvęs jau, kad aš ten viską pažįstu. Nėra baimės, o jaudulys, bet susidomėjimas“, – savo istoriją pasakoja vyras.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Algirdo nuomone, nuo tokio gyvenimo būdo jį atitraukė priklausomybė. „Mane užmušė priklausomybės liga. Jei ne jinai, aš toliau sėdėčiau ir daryčiau tuos darbus. Ji mane sunaikino, aš šiandien dėkingas tai ligai, kad ji mane atvedė prie totalaus dugno ir privertė kreiptis pagalbos ten, pas Dievulį, kuris mane atvedė pas šituos visus žmones, pas kuriuos šiandien esu“, – sako vyras.
Dabar jo gyvenimas pasikeitęs: „jie man parodė tikrą gyvenimą, tikrą žmogaus pavyzdį. Paprastumą, šilumą, aš gavau, priėmiau. Pakeičiau savo bendravimo ratą. Dirbu, skolas atidaviau, nebendrauju su niekuo, kas man primena tuos laikus.“

Iki 25-erių Algirdas priklausomybės nuo narkotikų neturėjo. Praleidęs daug metų kalėjimuose, jis vėl išėjo į laisvę. Jo paties žodžiais: „Po kažkokių veiksmų pas mane atsirado daug pinigų nesąžiningai uždirbtų, prasidėjo vakarėliai. Aš pradėjau sau leisti šituos dalykus, nes buvo madinga tada pavartoti kokainą ir išgerti gero konjako. Tas įvyko per mano vestuves. Aš užsikabinau, man tai patiko.“

„Aš niekada negalvojau, kad mane pasiims priklausomybė ir aš tapsiu priklausomu žmogumi – aš gi pasitikiu savim, aš gi labai stipri asmenybė“, – save prisimena Algirdas. Jis sakosi narkotikus vartojęs apie 13 metų. Savo vartojimą jis dalija į tris etapus: „Pirma dalis – kaip sakoma, laimingas vartojimas. Daug jėgų, pasitikėjimo, yra lėšų, turi draugų, turi šeimą ir vartoji narkotikus ir nematai kas su tavimi vyksta“, – sako jis.

Antrajame etape – po keturių metų vartojimo pradėjo matytis pasekmės. „Pradedi prarasti draugus, pradedi prarasti šeimą. Pradedi darytis nieko nepastebinčiu žmogumi, kuris prisilietęs prie ko nors viską būtinai sugadina, įskaudina. Yra tik vienas tikslas gyvenime – surasti tą medžiagą ir pavartoti, kad numalšintum tą skausmą, vidinę skylę, kurią aktyvi priklausomybė kasa po truputį ir iš tavęs atiminėja, dvasiškumą, psichiką trikdo, iš tavęs po truputį atima viską“, – pasakoja Algirdas.

Trečiąjį etapą – tris ar keturis paskutinius vartojimo metus – Algirdas vadina dugnu: „Tampi niekam nereikalingas, tampi nereikalingas sau. Kalėjimai, mama nesileidžia ant slenksčio, visus įskaudinęs, ką tik galėjau įskaudinti. Ieškau lengviausio būdo, kaip numalšinti tą skylę, tą skausmą, tą gėdą. Jausmas, kad esi šiukšlė, nereikalinga būti šiukšlyne – tai baisiausia turbūt.“

„Tačiau kaip tik tuo metu sužibo vilties kibirkštėlė. Šitas periodas man brangiausias, nes nuo jo prasidėjo kelias į išsilaisvinimą“, – sako Algirdas.

Apie savo gyvenimo lūžį jis pasakoja tokiais žodžiais: „Sėdžiu namie vienas, isterija vidinė, sienos spaudžia, man labai blogai, nežinau, ką daryt. Ir aš krentu ant kelių ir po tiek metų – jau 38 metai – aš prašau Dievo pagalbos. Prašau, kad mane pasodintų į kalėjimą. Kitos pagalbos nežinojau, nes kol sėdėdavau buvo galimybė truputį nevartoti ir atsigauti. Ir mano gyvenime prasidėjo pokyčiai įdomūs. Mama davė šimtą litų ir sako: vaikeli, ką nori, tą daryk. Ir aš nuvažiuoju į detoksą, nenuvažiuoju pirkt narkotikų, man bloga, bet aš papuolu į detoksą. Aš tikiu, šiandieną šventai, kad tai nemano buvo pastangos nuvažiuoti į detoksą, bet kažkas mane už pakarpos paėmė ir nuvedė ten.“

Reabilitacijoje Algirdas pradėjo iš naujo mokytis gyventi – priimti taisykles, laikytis dienotvarkės, geriau suprasti save. „Svarbiausia – pradėjau tikėti į Dievą. Mano devizas šiandien – noriu tapti žmogumi“, – dalinasi jis.

„Aš turėjau numirti, kad pradėčiau vaikščioti iš naujo, – sako Algirdas. – Ir kažkas įkvėpė, Dievas davė man naują gyvenimą ir aš neturiu teisės nuo jo nusisukti.“

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“
Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius
El. paštas: [email protected]

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.