Turintieji skaitymo sutrikimų pasigenda supratingumo – disleksija nėra tinginystė

Disleksija – vienas iš sunkiau pastebimų sutrikimų, dažnai painiojamas su tinginyste ir nenoru mokytis. Anot asociacijos „Dyslexia International“, disleksija būdinga bent 10 proc. visuomenės, o pirmieji apie sutrikimą bylojantys požymiai – sunkumai skaitant ir rašant – išryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Sakoma, kad šį sutrikimą turintys žmonės pasižymi unikalia mąstysena, jautrumu aplinkai ir vaizdine atmintimi, tačiau jiems reikia specialių mokymosi metodų bei priemonių.

Pasak Lietuvos aklųjų bibliotekos komunikacijos vadovės Ramunės Balčikonienės, disleksiją turintiems žmonėms skaitymas – tikras iššūkis, nes skaitant painiojasi ir vietomis pasikeičia raidės, maišosi skiemenys ir iškyla kitų sunkumų, dėl kurių raštu pateikta informacija tampa sunkiai suprantama. Tačiau spausdintam tekstui tapus neįveikiamam, skaitymo malonumą galima patirti pasirinkus alternatyvų skaitymo būdą – garsines knygas.

2012 m. Lietuvos aklųjų biblioteka, teikianti pagalbą ne tik neregiams, bet ir visiems, negalintiems skaityti įprastai, įkūrė virtualiąją biblioteką ELVIS, kurioje šiuo metu sukaupta beveik 14 tūkst. pavadinimų garsinių knygų. Šioje virtualiojoje bibliotekoje gausu tiek grožinės ir dalykinės, tiek vaikams ir paaugliams skirtos literatūros bei audiovizualinių kūrinių, o ištekliai yra nuolat pildomi populiariausiais ir visame pasaulyje įvertintais kūriniais.

Garsinės knygos – galimybė tapti lygiaverčiu skaitytoju

R. Balčikonienės teigimu, garsinės knygos yra viena populiariausių ir tinkamiausių priemonių skaitymo sutrikimų turintiems asmenims. Garsinių knygų nauda išties didelė, o vaikams – tikras išsigelbėjimas, nes klausydamiesi knygų jie pasiveja įprastai skaitančius bendraklasius, įgyja pasitikėjimo savimi ir pagrindinių žinių, taip pat plečiasi jų žodynas. Virtualioje bibliotekoje ELVIS saugoma bent 80 proc. įgarsintos mokiniams rekomenduojamos literatūros.

„Garsinės knygos – galimybė tapti lygiaverčiu skaitytoju. Šios knygos gali padėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, dėl skaitymo sunkumų patiriantiems nevisavertiškumo jausmą. Kadangi disleksija yra paveldima, dirbdami su vaikais vis dažniau atrandame tėvų, kurie tik suaugę suprato, kad visą gyvenimą turėjo disleksiją, tik ji nebuvo diagnozuota. Tiesa, ne visiems suaugusiesiems lengva „prisijaukinti“ garsinę knygą. Vaikams, ypač pradinėse klasėse, tai kur kas paprasčiau“, – pasakoja R. Balčikonienė.

Skaitymo sutrikimą turintį sūnų auginanti mama Loreta Fokienė teigia, kad garsinės knygos palengvina gyvenimą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, nes vaikas gali pats klausytis knygų. „Garsinės knygos į mano sūnaus gyvenimą atkeliavo, kai jam buvo devyneri. Jos itin patogios tuo, kad vaikas gali jų klausytis tada, kai šalia nėra kito galinčio skaityti žmogaus. Taip pat jas patogu įsirašyti į telefoną ir skaityti važiuojant automobiliu, laukiant eilėje ir kitais atvejais“, – pasakoja L. Fokienė.

Nors daugiausia virtualiosios bibliotekos paslaugomis naudojasi vaikai ir jų tėvai, ELVIS ištekliai prieinami visiems, negalintiems skaityti įprastai dėl regėjimo, skaitymo sutrikimų, fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų, kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų.

Trūksta specialiai pritaikytų priemonių

Disleksijos sutrikimą turinčią atžalą auginanti Viktorija Lukauskienė teigia, kad mokykloje skaitymo sutrikimų turintys vaikai dažnai patiria sunkumų, nes yra mokomi pagal tą pačią programą kartu su įprastai skaityti gebančiais bendraamžiais. Disleksija nėra išgydoma, todėl ypač svarbu pritaikyti ugdymo programą ir sudaryti sąlygas tokių vaikų savirealizacijai – mokytojai turėtų būti apmokomi, kaip atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymo metodus.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad disleksiją turintiems vaikams sunku atitikti standartizuotos švietimo sistemos reikalavimus, kurių pagrindas – tekstai, nes būtent jie tokiems vaikams yra sunkiai įkandami. Trūksta specialiai šiems vaikams pritaikytų mokymosi priemonių ir galimybių pateikti informaciją kitais būdais – įprasti vadovėliai netinkami, o raštu pateiktos užduotys yra sunkiai suprantamos.

„Pagrindinis iššūkis mano vaikui – suprasti raštu pateikiamas užduotis, kai jų niekas neperskaito. Trūksta garsinės mokomosios medžiagos ir mokytojų noro ją rengti, taip pat stinga galimybių atsiskaityti užduotis žodžiu ir ne prieš visą klasę, nes disleksiją turintys vaikai dažnai patiria ir viešojo kalbėjimo sunkumų, tad atsiskaitymas prieš bendraklasius jiems kelia papildomą įtampą. Mano sūnus geba spręsti matematikos uždavinius ir linksniuoti žodžius lietuvių kalbos pamokose, tačiau šios užduotys jam tampa neįveikiamos, kai yra pateiktos raštu ir neįgarsintos. Nors mano sūnus turi skaitymo sutrikimą, jis puikiai moka anglų kalbą, tik jos išmoko ne mokykloje, o žiūrėdamas filmus ir vaizdo įrašus šia kalba. Dabar jam daug geriau sekasi ir skaityti anglišką tekstą, pats noriai tai daro, lengvai įsimena žodžių rašybą. Manau, tai – puikus įrodymas, kad tinkamai pateikus medžiagą galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų“, – pasakoja L. Fokienė.

Anot Viktorijos Lukauskienės, geriausiai šiems vaikams sekasi suvokti užduotis, kuriose nėra ilgų tekstų, o informacija pateikta schemomis. „Dažnai šie vaikai puikiai geba atlikti sudėties ir atimties veiksmus. O jeigu kas nors perskaito tekstą garsiai, jiems puikiai sekasi ir teksto suvokimo užduotys“, – pasakoja V. Lukauskienė.

Vidinė įtampa ir nusivylimas – kasdieniai palydovai

Pašnekovių teigimu, kartu su neišpildytais tėvų ir mokytojų lūkesčiais į šių vaikų gyvenimą atkeliauja nusivylimas, dažnai jie praranda viltį ir motyvaciją mokytis. Atlikdami jiems nepritaikytas užduotis vaikai jaučia nuolatinę įtampą ir kaskart tikisi to paties rezultato – negatyvaus įvertinimo. Anot L. Fokienės, šie vaikai suvokia savo problemą ir jiems sunku susitaikyti su tuo, kad kai kuriuos dalykus geba puikiai, o štai skaityti ir rašyti be klaidų neišeina, kad ir kaip stengtųsi.

„Kartais šie vaikai jaučiasi bejėgiai, ypač gavę iš mokytojo užduotį perskaityti knygą, kuri sunkiai skaitantiems vaikams yra neįveikiama. Taip yra todėl, kad ne visi pedagogai žino, kas yra disleksija ir kaip ją atpažinti, todėl kyla problemų vertinant vaiko gebėjimus, trūksta užduočių pritaikymo tokiems mokiniams“, – teigia V. Lukauskienė.

„Mokytojai mato mano sūnaus gebėjimus atlikti užduotis žodžiu, todėl ne visuomet suvokia, kodėl jis negali gerai skaityti ir rašyti. Susidaro įspūdis, kad mokinys tiesiog nedirba, tinginiauja – juk atrodo, jeigu vaikas protingas, kaip jis negali suvokti to, kas parašyta. Neretai tokius vaikus mokytojai nuvertina manydami, kad šie per mažai dirba ir stengiasi, nors tai nėra tiesa“, – apie supratingumo stygių pasakoja L. Fokienė.

Lietuvos bibliotekų durys – atviros kiekvienam

Siekdamos didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią ir skirtingų poreikių turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją, Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka šių metų rugsėjį pakvietė į renginį „Biblioteka visiems. Konferencija+“. Jame Lietuvos bibliotekininkai pasirašė manifestą, kuriuo įsipareigojo stengtis bibliotekas paversti prieinamas visiems.

Manifeste įvardytais žingsniais siekiama didinti skirtingų poreikių turinčių žmonių įtrauktį ir padėti visiems, negalintiems skaityti įprastai. Įsipareigojimą didinti bibliotekų prieinamumą simbolizuoja ir nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošiantis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“.

Kviečiame susipažinti su manifestu.