2022 05 07

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Ukrainos karas stiprina maisto krizes ir skurdą Afrikoje

Sausra Afrikoje AFP / „Vatican News“ nuotrauka

Karo Ukrainoje padariniai apima maisto saugumo krizės pagilėjimą daugelyje Afrikos šalių, kurios priklauso nuo kviečių, miežių, trąšų ir augalinio aliejaus importo.

Daugelis į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių didžiąją dalį kviečių, trąšų ir augalinio aliejaus importuoja iš Rusijos ir Ukrainos, tačiau karas sutrikdė pasaulines prekių rinkas ir prekybos srautus į Afriką bei padidino ir taip aukštas maisto kainas.

„Human Rights Watch“ atstovė Lena Simet sako, kad vyriausybės ir tarptautinė bendruomenė turi imtis skubių veiksmų, nes kylančios kainos dar labiau apsunkina milijonų žmonių, kurie jau kenčia nuo koronaviruso pasekmių, padėtį.

Ir Rusija, ir Ukraina yra svarbios pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, grūdų, gamintojos – apie 30 % pasaulinės kviečių produkcijos gaunama iš šių šalių.

Šios šalys taip pat yra svarbios kitų esminių produktų, tokių kaip miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų rūšių augalinių aliejų, naudojamų maisto ruošimui ir maisto gamybai, bei trąšų eksportuotojos, sakė L. Simet. „Pavyzdžiui, Kamerūnas ir kitos Afrikos dalys gana daug trąšų komponentų gauna iš Rusijos, jei jų ima trūkti – o tai jau nutinka –  tai daro įtaką vietinei gamybai, nes nukenčia pasėliai.“

„Globaliai kalbant, maisto užtenka“, – sako Lena Simet, bet patikslina, kad prekyboje buvo pertrauka, kitos šalys neįsikišo tiek, kiek reikia, kad būtų kompensuoti nuostoliai. „Vietoje to, kai kurios šalys pristabdė maisto tiekimą, nes matė, kad kainos kyla, todėl jos įvedė eksporto apribojimus“, dėl to pasaulinėje rinkoje mažėja maisto produktų ir kyla prekių kainos.

„Taigi tai tarsi dirbtinis maisto kainų didinimas, kuris nėra tikrasis pasaulinis trūkumas, o trūkumas vietinėse rinkose“.

Pasak Lenos Simet, kitos šalys nepadarė pakankamai, kad įsikištų į tą procesą. Problemą apsunkina COVID-19 pandemijos padariniai, kurie jau anksčiau paveikė tiekimo grandines ir gamybą, nes teko uždaryti gamyklas, dalies ūkių veikla sustabdyta, daugelis darbuotojų negalėjo dirbti dėl apribojimų.

L. Simet taip pat pabrėžė klimato kaitos poveikį, nurodydama, kad dalis regiono nukentėjo nuo milžiniškų sausrų arba gausių kritulių, kurie savo ruožtu paveikė vietos gamybą. „Taigi visi šie dalykai kartu: pandemija, klimato įvykiai ir dabar karas veda į neraminančią situaciją“, – sakė ji.

Pasak „Human Rights Watch“ atstovės, artimiausiu metu vyriausybės ir tarptautinės finansų institucijos turi susilaikyti nuo spaudimo šalims ir imtis veiksmų, kad padėtų išvengti tolesnių kančių.

„Šalys, kuriose vis dar saugoma daug kviečių ir kitų pagrindinių maisto produktų, turėtų juos pateikti į rinką ir dalintis, o ne kaupti“, – sakė ji ir pabrėžė, kad tai taip pat užkirstų kelią kainų augimui. Jos nuomone,  dideles pajamas gaunančios šalys, turinčios fiskalinę erdvę, turėtų teikti ekonominę pagalbą kitoms šalims. Labai daug Afrikos šalių dėl pandemijos turi didelius įsiskolinimus, dėl to joms labai sunku pasiskolinti ir padengti kreditus. L. Simet mano, kad turėtų būti sukurtas mechanizmas, leidžiantis skurstančioms šalims gauti papildomų kredito linijų ar kitos finansinės pagalbos, kad situacija pagerėtų.

Kita problema, pasak L. Simet, yra ta, kad ši pagalba turėtų būti skirta padėti gyventojams. Ji išreiškė susirūpinimą, kad į šalis siunčiami pinigai nepasiekia žmonių, kaip atskleidė daugelis COVID-19 pandemijos situacijų, kur paramą pagrobė tam tikros grupės arba korupcijos problemos sutrukdė jiems pasiekti tuos, kuriems jos reikia.

L. Simet pažymi, kad ilgalaikius sprendimus turi priimti pačios šalys; tos šalys, kurios tapo labai priklausomos nuo importuojamo maisto, turėtų daugiau investuoti į vietinę gamybą, kad taptų savarankiškesnės. Pasak jos, didesnės investicijos į socialinės apsaugos sistemas taip pat paremtų mažas pajamas gaunančias šalis, tarptautinė bendruomenė yra atsakinga už tai, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, kad parama pasiektų visus, kuriems jos reikia.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien