Ukrainos užsienio reikalų ministras: Rusijos pergalė sugriautų viską, už ką pasisako Vakarai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA-EFE nuotrauka

Ukrainos užsienio reikalų ministras DMYTRO KULEBA apie prasidėjusį plataus masto karą sužinojo būdamas ore. Praėjusių metų vasario 24 dieną jis iš Niujorko skrido į Stambulą, prieš tai Vašingtone susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kadangi Ukrainos oro erdvė buvo uždaryta, D. Kulebai Kyjivą teko pasiekti sausuma. Būdamas 41 metų jis yra jauniausias Ukrainos užsienio reikalų ministras, karjeros diplomatas. Beje, D. Kulebos tėtis taip pat buvo karjeros diplomatas.

Interviu buvusiam Portugalijos Europos reikalų ministrui Bruno Macaesui, kuris buvo publikuotas žurnale „New Statesman“, D. Kuleba pasidalino savo įžvalgomis apie jau daugiau nei metus trunkantį naują karo etapą, taip pat ateities perspektyvas.

B. Macaesas pokalbį pradėjo klausdamas, ar šis karas gali baigtis be Rusijos pralaimėjimo. „Kai kurie karai baigiasi derybomis, kai kurie karai baigiasi kariniu pralaimėjimu. Kokio pobūdžio, jūsų nuomone, yra šis karas?“ – klausė B. Macaesas.

D. Kulebos teigimu, šį karą gali užbaigti tik Rusijos pralaimėjimas. „Tačiau labiau niuansuotas atsakymas priklausytų nuo to, ką mes turime omenyje sakydami „Rusijos pralaimėjimas“. Mums Rusijos pralaimėjimas reiškia Rusijos karių pasitraukimą iš Ukrainos teritorijos. Šis tikslas yra 100 proc. pasiekiamas, jei mes liksime vieningi ir įsipareigoję šiam tikslui. Kai sakau „mes“, turiu mintyje tiek Ukrainą, tiek jos partnerius. Tačiau kiekvienas karas vienaip ar kitaip baigiasi diplomatija. Kiekvieno karo pabaigoje yra pasirašomas dokumentas. Mano darbas yra užtikrinti, kad tuo metu, kai mes prieš save turėsime šį dokumentą, jis užfiksuotų esamą realybę, t. y. Ukrainą be Rusijos karių jos teritorijoje“, – komentavo D. Kuleba.

Karas Ukrainoje — Protesto akcija Milane. EPA-EFE nuotrauka

Ukrainos užsienio reikalų ministro atsakymas natūraliai išprovokavo B. Macaeso klausimą, o ko gi iš tiesų reikia, kad Rusija patrauktų savo karius iš Ukrainos. Analitiko teigimu, tiek Europoje, tiek Amerikoje daug žmonių diskutuoja ieškodami aiškumo, ko gi reikia, kad Rusijos karių Ukrainoje neliktų. Į tai D. Kuleba atsakė, kad nenustebtų sužinojęs, jog dėl to diskutuojantieji yra tie patys, kurie plataus masto invazijos pradžioje davė Ukrainai daugiausia 72 valandas, po kurių Kyjivas turėjo kristi. Ukrainos diplomatijos vadovo teigimu, labai svarbu analitiškai galvoti ne apie tai, ką reiškia Rusijos pralaimėjimas, o apie tai, ką dar galima padaryti, kad Ukraina nugalėtų.

„Tai yra du skirtingi požiūriai, ir priklausomai nuo analizės atspirties taško mes jos pabaigoje prieisime prie tam tikrų išvadų ir tam tikrų strategijos krypčių. Aš visiems tiems žmonėms rekomenduoju mažiau galvoti apie Rusiją ir daugiau galvoti apie Ukrainą, save pačius, nes tokiu atveju, jei Ukraina nepasieks savo legitimių karo tikslų, tai bus didžiulis pralaimėjimas visai Europai, o platesne prasme ir visai demokratinei bendruomenei“, – teigė D. Kuleba.

Jo teigimu, tokiu atveju Rusija visam pasauliui pademonstruotų, kad galima kentėti sankcijas, karą, izoliaciją, tačiau, jei esi pakankamai stiprus ištverti šį intensyvaus spaudimo laikotarpį, tuomet gali užpulti kaimynus, karine jėga primesti jiems savo valią ir ginti savo pasiekimus pasilikdamas šalyje, išlaikydamas okupuotų teritorijų kontrolę. „Tokia būtų žinia. Tai sugriautų viską, už ką pasisako Vakarai, įskaitant ir Jungtinę Karalystę“, – duodamas interviu britų savaitraščiui teigė D. Kuleba.

B. Macaeso teigimu, vienas netikėčiausių pirmųjų invazijos metų rezultatų buvo tas, kad sankcijos Rusijai esą turėjo tik ribotą poveikį. Buvusio Portugalijos Europos reikalų ministro teigimu, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas dabar net prognozuoja, kad Jungtinės Karalystės ekonomika neaugs, o Rusijos – fiksuos augimą. Tad, klausia B. Macaesas, kuo bloga sankcijų politika ir kaip sankcijų strategiją būtų galima keisti?

„Būtent taip ir derėtų struktūruoti diskusiją: ką mes galime padaryti dar? Mano atsakymas į jūsų klausimą yra paprastas: pirmiausia, sankcijos veikia; antra, Rusija manipuliuoja statistika, duomenimis, nes nori parodyti gražesnį paveikslą, nei iš tikro yra; trečia, sankcijos, be abejo, galėjo būti griežtesnės. Mano paskutinis teiginys kalbant apie sankcijas yra toks: sankcijų efektyvumas visada priklauso nuo dinamikos. Tą akimirką, kai nustoji didinti spaudimą sankcijomis, valstybė, prieš kurią jos nukreiptos, prisitaiko prie sankcijų režimo. Siekiant, kad sankcijos būtų efektyvios, privalu veikti dviem kryptimis: pirma, didinti spaudimą, antra, kovoti su sankcijų apėjimu“, – apibendrino D. Kuleba.

Paramos Ukrainai akcija Miunchene. EPA-EFE nuotrauka

Pokalbyje taip pat buvo paliestas ir Kinijos klausimas. D. Kuleba buvo paklaustas, ką mano apie Pekino 12 punktų pasiūlymą, kaip būtų galima išspręsti Ukrainos krizę.

„Mes į tai iš tiesų nežiūrime kaip į konflikto sprendimo planą. Manau, kad tikslesnis šio dokumento apibūdinimas būtų toks, kad tai yra viską apimanti Kinijos pozicija dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Šis dokumentas iš esmės neatskleidžia, ką žingsnis po žingsnio derėtų daryti, o tik pateikia Kinijos nuostatas tam tikrais klausimais, kurių iškilo šio karo metu. Nepaprasta yra tai, kad ši pozicija buvo sudėliota ir pristatyta prabėgus metams nuo karo pradžios. Tai, mano nuomone, pasako daugiau nei pats pozicijos turinys“, – teigė D. Kuleba. Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad supergalybei prireikė 12 mėnesių tam, kad ji pateiktų visa apimančią konflikto, kuris lems ir pasaulio tvarkos ateitį, apžvalgą.

Itin svarbus interviu paliestas klausimas – Ukrainos narystė Europos Sąjungoje. B. Macaesas klausė, ar galima tikėtis, kad derybos dėl Ukrainos narystės bus pradėtos dar šiemet, pasibaigus vasarai. „Tikslas yra narystės derybas pradėti 2023-iųjų pabaigoje. Narystės derybų procesas bus komplikuotas ir užtruks dėl to, kaip ES šį procesą struktūruoja. Tačiau mūsų tikslas yra iki 2023 metų pabaigos pasidaryti namų darbus. ES taip pat turi pasidaryti savo namų darbus, kad visa tai įvyktų“, – teigė D. Kuleba.

B. Macaesas klausė, ar tam, kad Ukraina taptų visateise ES nare, yra būtina, jog baigtųsi Rusijos pradėtas karas. Pavyzdžiui, Kipras prisijungė prie ES, nors konfliktas su Šiaurės Kipru ir nebuvo išspręstas. Tiesa, pabrėžė B. Macaesas, kai kurie apžvalgininkai būtent tai laiko klaida.

„Jei mes leisime karo pabaigos temai dominuoti mūsų mintyse, tai tik suteiks Rusijai užuominą, kad karas privalo niekada nesibaigti. Tačiau skeptikai ES gretose visad sakys, kad karas nesibaigė. Paimkime Kiprą: formaliai juk karas nesibaigė, taip? Kipre vis dar konfliktas neišspręstas. Tad mano atsakymas yra „ne“, karo pabaigos klausimas neturi būti pokalbio dėl narystės atspirties taškas. Mes turime žengti pirmyn su integracija keisdami savo įstatymus, kad jie atitiktų ES reikalavimus. ES pati turi ruoštis mūsų narystei, ir mes neturėtume pagrindiniu narystės kriterijumi laikyti karo pabaigos“, – apibendrino D. Kuleba.

Pagal „New Statesman“ parengė Donatas Puslys.

Perskaitei? Patiko? Prisidėk paremdamas

...pabaigai turime nedidelį prašymą: šį tekstą parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite Bernardinai.lt ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Jums gal tai bus tik neišgertas puodelis kavos ar arbatos kavinėje, o mums – didelė parama kasdien publikuojant tai, ką mėgstate ir norite skaityti. Iš anksto dėkojame už paramą!