2020 10 07

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Už „genų žirklių“ atradimą skirta 2020 m. Nobelio chemijos premija – deja, ne lietuviui

2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatės Jennifer A. Doudna ir Emmanuelle Charpentier. EPA nuotrauka

„Tik per klaidą netapome čempionais.“ Šiuos Marijono žodžius šiandien galėtume liūdnai pritaikyti Lietuvos mokslo pasauliui. Ir kalbėti apie galimą Nobelio premijos „vagystę“.

Viską lėmė pralaimėtos lenktynės?

Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad 2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatės – prancūzė mikrobiologė Emmanuelle Charpentier ir JAV biochemikė Jennifer A. Doudna. Jos įvertintos už atrastą genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas9.

Lygiai tokią pat – tik kiek anksčiau – buvo atradęs ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas Virginijus Šikšnys. Mokslininkas ne kartą yra sakęs, kad jo komanda 2012 m. pati pirmoji pasaulyje išsiuntė mokslinį straipsnį apie vadinamąsias „genų žirkles“ – tačiau ilgą laiką nesulaukė teigiamos reakcijos. Pirmieji du tarptautiniai žurnalai atsisakė publikuoti straipsnį, o trečiasis („Proceedings of the National Academy of Sciences“) galų gale išspausdino – bet tik po keturių mėnesių.

Prof. Virginijus Šikšnys. Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotrauka

Tuo metu E. Charpentier ir J. Doudna pasisekė labiau – nors mokslininkės savo straipsnį apie šį atradimą išsiuntė vėliau negu lietuvis, žurnalas „Science“ (kuriam straipsnis buvo siųstas) nieko nelaukė ir šią naujieną išpublikavo vos per dvi savaites, taigi – anksčiau negu „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdino V. Šikšnio straipsnį. Šiandien galime sakyti, kad tai – ko gero, vienas apmaudžiausių momentų Lietuvos mokslo istorijoje: nors V. Šikšnys apie savo atradimą pranešė ir straipsnį išsiuntė anksčiau už konkurentus, mokslo pasaulis apie „genų žirkles“ pirmąkart sužinojo ne iš lietuvio.

Kas būtų buvę, jei V. Šikšnys nebūtų pralaimėjęs šių lenktynių? Dabar jau sunku pasakyti. Nobelio komisija niekada nekomentuoja, ar be premijos laureatų buvo ir kitų kandidatų – ir kokie jie buvo. Pats profesorius su savo komanda Lietuvos žiniasklaidai atsisakė komentuoti Nobelio komisijos sprendimą.

Tačiau yra kas pasisako už profesorių: socialinėje erdvėje šiandien pasirodė priekaištų Nobelio komitetui už elitizmą, tendencingumą ir netgi mažai pasaulyje žinomų universitetų diskriminaciją. Socialinių tinklų vartotojai akcentuoja, kad V. Šikšnys neapsiribojo vien pirminiu straipsniu apie „genų žirkles“ – visus tuos metus iki dabar mokslininkas šią technologiją tyrinėjo ir darė pažangą lygiaverčiai su E. Charpentier ir J. Doudna. Maža to, prieš dvejus metus lietuvių biochemikas kartu su šiųmetėmis Nobelio premijos laureatėmis už CRISPR/Cas9 pelnė prestižinę Kavli premiją. Tačiau šiandien įvertintos tik šios dvi mokslininkės.

Žinoma, niekas nemenkina su E. Charpentier ir J. Doudna nuopelnų moksle. Ir vis tiek – labai apmaudu, kad trečias svarbus žmogus liko už borto.

2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatė Emmanuelle Charpentier. EPA nuotrauka

Proveržis gyvybės moksluose

Cas9 – tai bakterijose randamas baltymas. Jis svarbus tuo, kad bakterijas gina nuo virusų, šiuos „sukarpydamas“. Tai pastebėję mokslininkai ėmėsi baltymą panaudoti labai tiksliam gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR molekulių karpymui.

Ši technologija panaši į teksto redagavimą kompiuteryje – jei matome gramatikos klaidą sakinyje, nereikalingą raidę ar simbolį galime „iškirpti“, išimti. Panašiai veikia ir „genų žirklės“ CRISPR/Cas9 – viena menkutė „klaida“ DNR molekulėje žmogui ar gyvūnui gali lemti sutrikimą organizme, tad, „iškirpdami“ sergančią, pažeistą molekulės dalelę, mokslininkai tikisi įveikti įvairias ligas. Pavyzdžiui, šiuo metu pasaulyje vyksta klinikiniai tyrimai, bandant išgydyti genetinę kraujo ligą – pjautuvinę anemiją. Kol kas rezultatų laukiama.

Iš „genų žirklių“ taip pat labai daug tikimasi kovoje su ŽIV, vėžiu ir kitomis ligomis. Ši technologija daug žada ir organų transplantacijoje – pavyzdžiui, mokslininkai siekia „genų žirklėmis“ taip pakeisti gyvūnų ląsteles, kad jų organai tiktų persodinti į žmogaus organizmą.

2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatė Jennifer Doudna. EPA nuotrauka

Genų redagavimas taip pat naudojamas žemės ūkyje – maistinių augalų DNR molekulės „sutvarkomos“ taip, kad augalai taptų atsparūs ligoms, kenkėjams ir ekstremalioms klimato sąlygoms. Ši naujovė ypač aktuali skurdiems pasaulio regionams, kur pražuvęs derlius gali reikšti badą tūkstančiams žmonių. CRISP/Cas9 nuo šios nelaimės išgelbėtų.

Kaip išplatintame pranešime teigia Nobelio komitetas, „genetinės žirklės gyvybės mokslus pakėlė į naują epochą ir, daugeliu atveju, neša vis didesnę naudą žmonijai“. Tad apmaudą dėl neįvertinto lietuvio švelnina tai, kad „genų žirklės“ ir toliau bus viena pažangiausių technologijų mokslo pasaulyje. O tai reiškia, kad progų pasireikšti (ir padėti žmonijai) profesorius V. Šikšnys dar turės, ir ne vieną.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.