Už juodųjų skylių tyrinėjimus – 2020 m. Nobelio fizikos premija

Anot grupės mokslininkų, taip turėtų atrodyti mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A*. Wikipedia.org nuotrauka

„Vienas egzotiškiausių reiškinių visatoje“ – taip juodąsias skyles vadina Nobelio premijos komisija. Ir tikrai: įsivaizduokite, šie neįtikėtinai masyvūs kosminiai dariniai ryja į save visa, kas tik papuola arti – žvaigždes, planetas, netgi šviesą. Niekas iš ten neištrūksta – ir niekas tiksliai nežino, kas nutinka, papuolus į juodąją skylę. Ir tai – tik menka dalis klausimų.

Tačiau šį tą apie juodąsias skyles jau galime suprasti – ir už tai Nobelio Fizikos komitetas šiemet apdovanojo tris mokslininkus. Laureatais tapo Jungtinės Karalystės matematikas, fizikas Rogeris Penrose‘as bei vokiečių astrofizikas Reinhardas Genzelis kartu su JAV astronome Andrea Ghez.

Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, R. Penrose‘as įrodė, kad juodosios skylės egzistuoja. Mokslininkas tam panaudojo išradingus matematinius metodus ir teigė, kad juodosios skylės yra tiesioginė Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos pasekmė. Pats Einsteinas netikėjo tokių kosminių reiškinių egzistavimu.

2020 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Rogeris Penrose’as. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

1965-aisiais, praėjus dešimčiai metų nuo Einsteino mirties, R. Penrose‘as įrodė, kad juodosios skylės iš tiesų gali susiformuoti, ir detaliai tai aprašė, paminėdamas, jog šių darinių centre visi mums žinomi gamtos dėsniai nustoja veikę. Šis matematiko atradimas laikomas vienu svarbiausių nuo Einsteino laikų indėliu į bendrąją reliatyvumo teoriją.

Tuo metu R. Genzelis ir A. Ghez atrado milžinišką juodąją skylę… mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje. Kiekvienas iš šių mokslininkų vadovavo astronomų grupėms, kurios nuo X dešimtmečio tyrinėjo galaktikos centre esantį regioną Šaulio A* (lot. Sagittarius A*). Abi mokslininkų grupės pastebėjo tą patį dalyką – tame regione turi būti įspūdingai masyvus, nematomas kosminis objektas, kuris į save traukia žvaigždes, priversdamas jas skrieti aplink svaiginančiu greičiu. Maža to, nors tas regionas ne didesnis už Saulės sistemą, jis sveria tiek, kiek 4 milijonai saulių kartu sudėjus.

2020 m. Nobelio fizikos premijos laureatė Andrea Ghez. EPA nuotrauka

Naudodamiesi didžiausiais pasaulyje teleskopais, R. Genzelis ir A. Ghez patobulino metodus, kaip geriau matyti Paukščių Tako galaktikos centre esančius objektus, kuriuos užstoja milžiniški tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesys. Be to, šiedu mokslininkai sukūrė naujus instrumentus, kuriais sumažino Žemės atmosferos sukeliamus duomenų iškraipymus. Kaip rašoma pranešime spaudai, kolegų novatoriškas darbas mums suteikė iki šiol labiausiai įtikinamų įrodymų, kad mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje yra supermasyvi juodoji skylė.

Už savo atradimus Nobelio premijos laureatai pasidalys 10 milijonų Švedijos kronų (apie 950 tūkstančių eurų).

2020 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Reinhardas Genzelis. EPA nuotrauka

Nobelio premijos už svarbius pasiekimus mokslo srityje ir visuomeninėje veikloje kasmet teikiamos nuo 1901 metų. Pirmadienį buvo paskelbta medicinos premija, rytoj – chemijos, ketvirtadienį – literatūros, o penktadienį – taikos premija. Ateinantį pirmadienį sužinosime, kam bus skirta ekonomikos mokslų premija.

Nobelprize.org ir „Bernardinai.lt“ informacija