Už „sunkius kanoninius nusikaltimus“ iš kunigystės pašalinti dar keturi ortodoksų dvasininkai

Iš viso Lietuvoje iš kunigystės pašalinti penki ortodoksų dvasininkai. Birželio 23 d. tokios pat bausmės susilaukė Gintaras Jurgis Sungaila.

Kaltinimai schizma ir sąmokslu

Arkivyskupijos pranešime teigiama, kad, pagal Ortodoksų Bažnyčios nuostatus, Valdantis Vyskupas turi visą kanoninės valdžios pilnatvę, leidžiančią jam vienam priimti tokius sprendimus [pašalinti asmenis iš kunigų luomo]. Nepaisant to, kaip rašoma, metropolitas Inokentijus, siekdamas išvengti asmeninio šališkumo bei užtikrinti visišką bylos nagrinėjimo objektyvumą, perdavė bylą vyskupijos bažnytiniam teismui.

„Teismo sudėtyje buvo dvasininkai tiek iš parapijose tarnaujančių kunigų, tiek iš vienuolijų. Teismas atidžiai išnagrinėjo dvasininkų veiksmus ir viešus pasisakymus, juos vertinant buvo įtraukti kanonų teisės žinovai. Taip pat buvo išklausyti daugybės liudytojų liudijimai, prisiekusių prie Kryžiaus ir Evangelijos“, – rašoma pranešime.

Arkivyskupija teigia, kad nušalintų kunigų atvejai nagrinėti „išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės plotmėje. Teismo sprendimas neturi nieko bendra su politika ar įvykiais tarptautinėje erdvėje.“

„Remdamasis tyrimo rezultatais, Bažnyčios teismas patvirtino: kunigo priesaikos sulaužymo ir melagingų pranešimų (Šv. Apaštalų 25 kanonas), nepaklusnumo valdančiajam vyskupui ir visuomeninės veiklos be savo vyskupo palaiminimo faktus (Šventųjų Apaštalų 39 kanonas); sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, taip pat bažnytinės taikos griovimą (IV Visuotinio Susirinkimo 18 kanonas ir V–VI Trulasietiško Soboro 34 kanonas), schizmatinę veiklą, perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo ketinimą ir organizavimą (I Visuotinio Susirinkimo 16 kanonas), taip pat visų keturių dvasininkų dalyvavimą kampanijoje, kuria siekiama diskredituoti Bažnyčią ir jos vyskupus.

Teismas nustatė, kad V. Mockus, V. Dauparas, G. Ananjevas ir V. Seliavko, bendradarbiaudami su valstybės valdžios atstovais, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Lietuvoje būtų įkurta paralelinė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausanti bažnytinė struktūra.

Be to, schizmatinei veiklai vadovaujantys dvasininkai visiškai atmetė teisinę perėjimo iš vienos vietinės bažnyčios į kitą tvarką“, – teigiama arkivyskupijos pranešime.

Metropolitas Inokentijus teigia, kad jam buvo „nepaprastai sunku apsispręsti iš dvasininkų luomo pašalinti dvasininkus, kuriuos jis ne kartą ragino atgailauti dėl padarytų sunkių kanoninių nusikaltimų.“ „Jiems neatvykus į teismą, aš praradau paskutinę viltį, dėl jų pasitaisymo ir atgailos. Be to, kai kurių dvasiškai silpnų ir nestabilių krikščionių sielose jie pasėjo abejonių ir sumaišties sėklų. Visa tai man nuolat kels susirūpinimą, dėl jų likimo amžinybėje“, – sakė Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas.

Teismas – tik dėl akių?

Šis teismas dar prieš nuosprendžių paskelbimą sulaukė kritikos iš Maskvos patriarchatą paliekančių dvasininkų bei kitų jiems prijaučiančių krikščionių. Gintaras Jurgis Sungaila teigė, kad teismas įvyko dėl jo ir kolegų viešų pasisakymų prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje bei karą šlovinančio Maskvos patriarchato Kirilo kritikavimo.

Nušalintasis kunigas pastebėjo niuansą, kuris bet kuriame kitame teisme būtų neįsivaizduojamas dalykas: šaukimą į teismą jam atsiuntė ir kaltinimus pateikė Trakų vyskupas Amvrosijus, kuris kartu buvo ir… bažnytinio teismo pirmininkas. „Daug metų teismui pirmininkavo kun. V. Sinicinas, bet dabar pirmininkas netikėtai pakeistas. Atrodo, kad normali teisingumo praktika pagal Maskvos patriarchato Bažnyčią – kai teisėjas, prokuroras ir konflikto šalis yra vienas ir tas pats asmuo“, – rašė G. Sungaila.

Tai, kad teismas yra visiškai neobjektyvus ir skirtas ne išaiškinti tiesai (ar padarė kunigai nusižengimus, ar ne), minėti kunigai teigė supratę ir iš metropolito Inokentijaus pareiškimo, kad „bažnytinio teismo negalima lyginti su pasaulietiniu teismu. Čia nėra diskusijų, o pagrindinis tikslas yra ne bausmė, o dvasinė suklydusio dvasininko pataisa“.

Tokia logika interneto portale „Ortodoksas.lt“ stebėjosi Vilniaus Šv. Paraskevės parapijos narys Mikalojus Mindaugas Misiūnas:

„Visiškai nesuprantama, koks teismas, kaip teigiama, remiasi diskusijomis ir kokio teismo tikslas yra bausmė? Ar vyskupų supratimu, toks yra pasaulietinis teismas? Bet gi pasaulietinio teismo veiklos tikslas – teisingumo vykdymas. O teisingumui būtinas objektyvumas ir siekis nustatyti tiesą. Kyla klausimas, kokiame etape Bažnytiniame teisme yra nustatoma tiesa?

Na, žinote, kai išklausomos skirtingos pusės, kaltinamasis ginasi, tada nagrinėjami parodymai ir panašūs dalykai. Bet čia – ne, šio teismo tikslas, pasirodo, yra „dvasinė suklydusio dvasininko pataisa“. Kaltinamasis nepasisakė, jis neišklausytas, o tiesa jau nustatyta. Tai kam tada reikalinga kviesti tėvą Gintarą į teismą? Kad jis išgirstų kaltinimus ir čia pat parodytų „atgailos ženklus“ iš anksto jau žinodamas ir nuosprendį? Neįtikėtina, bet vien apie tai ir yra vyskupijos pranešimas.“

„Šaukimas suformuluotas kaip kaltinimas. Esame kviečiami ne kartu aiškintis tiesą, bet būti nuteisti. Akivaizdu, kad šis sprendimas jau priimtas“, – birželio 27 d. rašė šiandien iš kunigystės pašalintas ortodoksas Vladimiras Seliavko.

Dėl šios ir kitų priežasčių nė vienas iš penkių dvasininkų nėkart neatvyko į teismo posėdžius. G. Sungaila kreipėsi į metropolitą Inokentijų prašydamas vietoje vysk. Amvrosijaus paskirti kitą bažnytinio teismo pirmininką (kuris daug kartų yra viešai kaltinęs G. Sungailą ir, akivaizdu, objektyviai bylos nenagrinės). Taip pat prašyme buvo teigta, kad G. Sungailai neleista susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau Inokentijus atsakė, kad „šie argumentai yra visiškai nepagrįsti“.

Visi penki minėti dvasininkai neigia arkivyskupijos kaltinimus. Pasak nušalintų dvasininkų, jie nepažeidė jokių kanonų, nieko nedarė savavališkai, o išeiti iš Maskvos patriarchato bando remdamiesi visomis teisės normomis. Išsamiau su jų argumentais galite susipažinti G. Sungailos tekste ir tinklalaidėje su V. Mockumi.

Nušalintieji dvasininkai šiuo metu rengia kreipimąsi į Konstantinopolio visuotinį patriarchatą – kad šis priimtų juos į savo jurisdikciją. Pagal Ortodoksų Bažnyčios tvarką, Konstantinopolio patriarchas turi teisę asmenis sugrąžinti į kunigystę.

Nuspėdamas kunigų nušalinimą, balandžio 30 d. „Bernardinų“ autorius P. Jokimavičius situaciją Lietuvoje lygino su 2018 m. įvykiais Ukrainoje: „Taigi, parašus, procesijas, atvirus laiškus, „kentėjimą dėl Kristaus“ jau matėme, o kas dar buvo Ukrainoje, ko greičiausiai galima tikėtis Lietuvoje? Visų pirma nepritariantys Maskvos patriarchatui dvasininkai Ukrainoje buvo išmesti iš kunigų luomo, kai kurie net ir visai ekskomunikuoti (vėliau Maskvos sprendimus atšaukė Konstantinopolio patriarchas).

Daugiau naujienų ir komentarų apie įvykius Ortodoksų Bažnyčioje Lietuvoje skaitykite čia.

Parengta pagal „Bernardinai.lt“, Orthodoxy.lt ir Ortodoksas.lt informaciją