Užgavėnės šių dienų Vilniuje ir senajame Lietuvos kaime

Per Užgavėnes reikia daryti viską nesivaržant: kuo garsiau triukšmauti, kuo smarkiau išdykauti, kuo daugiau prisivalgyti – blynų, šiupinio su kruopomis, žirnių ir mėsos. Taip pat pagal senąją tradiciją smagu pasistumdyti, pasilaistyti vandeniu, pasisuodinti nuodėguliais, pelenais ir t. t. Pasipuošti įspūdingomis Užgavėnių kaukėmis, stebėti pavasarį ir žiemą simbolizuojančių persirengėlių kovas ir galiausiai ant laužo sudeginti tamsųjį metų laiką įkūnijančią Morės iškamšą. Įspūdingiausios Užgavėnės švenčiamos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Kaip teigia Birutė Kazlauskienė ir Kristina Gasiulytė iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, jeigu persikeltume į senąjį Lietuvos kaimą, matytume, kad Užgavėnės buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. O šiandien į šias tradicijas žvelgiame su šypsena – tai daugiau žaismės ir atsipalaidavimo nuo kasdienybės šventė.

Senieji žmonės tikėjo magine burtų galia bijodami užrūstinti gamtos dievybes, laikėsi tam tikrų taisyklių ir nedirbo per Užgavėnes sunkių darbų. Tikėta – jeigu per Užgavėnes stipriai dirbsi, tai visus metus poilsio neturėsi, be to, ir darbų niekada negalėsi pabaigti iki galo.

Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.

Tai buvo ir diena be dietų, žmonės per Užgavėnes valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų, sotumas turėjo užtikrinti gerus metus. Sakyta, valgyti reikia tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą.

Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Blynus kepdavo didelius, per visą keptuvę, ir valgydavo su įvairiais riebiais mirkalais.

Užgavėnės susieja daugybę papročių, žaidimų, dainų. Apibendrinant joms būdinga: gausios vaišės; važinėjimasis, lenktynės; Morės vežiojimas ir jos sudeginimas ar paskandinimas šventės pabaigoje; vaidinimai, persirengus gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis bei demonais (ožys, gervė, arklys, giltinė, gydytojas, elgeta, kareivis, čigonas, vestuvininkai ir t. t.); žiemos kovos su Pavasariu vaizdavimas – Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią laimi Kanapinis; vestuvių arba laidotuvių suvaidinimas; laistymasis vandeniu; būrimai.

Užgavėnės susijusios su pavasariu, su derlingumu, su linais. Šitas pavasarinės šventės laikotarpis buvo siejamas su protėvių vėlėmis. Jos tiesiogiai daro poveikį derliui. Kadangi šiuo laikotarpiu aktyviai veikia vėlės (kaip ir per adventą), galbūt tai yra laikas, kai jos gali iš sakralinio pereiti į žemiškąjį, žmonių gyvenamą pasaulį. Todėl ypač stengtasi neužkliūti joms be reikalo, būti tiesiog nepastebimiems.