2021 10 12

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

V. Kasiulio dailės muziejuje – menininkės P. Gilytės darbų paroda

Patricija Gilytė, „Laukine augmenija apaugęs Reino slėnis“ (2018 m.). Stopho Sauterio nuotruaka

Spalio 15 d., penktadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma naujausius Patricijos Gilytės kūrinius pristatanti paroda „Žemės nėra“ (veiks iki lapkričio 14 d.).

Patricija Gilytė – Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijoje baigusi skulptūros studijas ir kurianti tarpdisciplininio meno srityje. P. Gilytės kūrinių yra įsigiję MO muziejus, „BMW Group“, Bavarijos meno fondas (Bayerische Staatsgemäldesammlung), Neuburgo miestas prie Dunojaus, Ulmo meno fondas „Pro arte“, Šrambergo miesto muziejus (Stadtmuseum Schramberg) ir privatūs asmenys.

Įtraukiančioje ekspozicijoje pristatomi ir ankstyvieji vaizdo darbai, ir naujausios specialiai muziejaus erdvėms sukurtos instaliacijos bei videoprojekcijos. Šie darbai kuriami ant lietuviškojo kultūros paveldo pagrindo, kuris naujai permąstomas vizualinėmis priemonėmis. Vaizdo kūriniuose poezija transformuojama į skulptūrą ir išlieka lokalios poetiškos lietuviškos asociacijos (smėlio kopos, niuansuota žalia spalva – „…ir veidu į samanas“) ir globalios temos – migracija ir klimato kaitos padiktuoti motyvai (migruojančio miško serija, daugiau nei po dešimtmečio virtusi spyglių peizažų serija).

P. Gilytės kūriniuose lokali tautinė tematika susiduria su globalumu. Žemės kaip planetos, žemės kaip lauko ar teritorijos, žemės kaip tapatybę formuojančio elemento sąvokos jos darbuose pasirodo įvairiais pavidalais, sukeldamos vis kitų asociacijų. Žemė jai yra tarsi archetipinis laukas, įvietinantis kūrybą. Ji egzistuoja mūsų vaizduotėje ir prisiminimuose, istorinėje atmintyje, literatūroje, ji fiksuojama žemėlapiuose ir nuosavybės dokumentuose, ji yra ir šios parodos leitmotyvas. Anksčiau sukurtus vaizdo darbus į naują audinį sujungia specialiai muziejaus erdvei in situ sukurti instaliatyvūs darbai bei videoprojekcijos, ir pirmą kartą Lietuvoje rodomi tušu ir eglių spygliais sukurti piešiniai-monochromiški žemėlapiai. 

Muziejus P. Gilytei – tuščia, visomis kryptimis atvira erdvė, kurią ji užvaldo savo kūriniais ir į kurią įvilioja žiūrovą, skatindama jį pasinerti į geografines istorinio Žalgirio mūšio lauko paieškas, galiausiai virstančias žalios girios bei žalios spalvos konotacijų klodais, iš kurių išeiti tegalima atradus auksinį eglės spyglį.  

Parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien