2021 08 26

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Vaikų atradimai senolių globos namuose

Stovyklos organizatorių nuotrauka

Ar dar daug likę būdų, kaip visai dienai atitraukti paauglius nuo telefonų ar kompiuterių ekranų? Ir ar turi apie kalbėtis žmonės, kurių gimimo datos skiriasi kone šimtmečiu? Slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose dieną praleidę Kauno jėzuitų gimnazijos ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai įsitikino, kad toks bendravimas – tai didelis abipusis džiaugsmas.

Senolių lankymas slaugos namuose yra įtrauktas į Šv. Ignaco Lojolos kolegijos vykdomą vaikų vasaros stovyklą „Aš GALIU!“ Tai kūrybiška, mokymosi praradimus dėl COVID-19 mažinanti stovykla, kurioje dalyvavo Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos ir Kauno Jėzuitų gimnazijos 5–8 klasių mokiniai.

11–15 metų moksleiviai prisipažino, kad truputį nerimavo, ar jiems pavyks rasti bendrą kalbą su senoliais. Tačiau nerimas kaipmat išgaravo išvydus, kaip nušvito čia gyvenančių senolių akys susitikus su vaikais. Po trumpos pažinties vaikai gavo užduotį – trumpam tapti žurnalistais ir paruošti straipsnį apie šių namų svečius (būtent toks yra šių švedišką slaugos praktiką taikančių namų gyventojų statusas). Po trumpo instruktažo, kaip atliekamas interviu, kaip kuriamos antraštės ir kas svarbiausia kalbantis su pašnekovu, vaikai noriai ėmėsi darbo.

Nuostaba ir džiugesys vaikų veiduose rodė, kad pašnekovų istorijos juos ne tik sudomino – jie rado ir bendrų, juos siejančių dalykų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad tiek vaikams, tiek ir senoliams gyvenime labai svarbu šeima, sutarimas su artimaisiais, bendravimas; tiek vaikai, tiek senoliai mėgsta muziką ir gyvūnus.

Stovyklos organizatorių nuotrauka

Paklausti, kas senolius šiame gyvenimo etape labiausiai džiugina, kone visi akcentavo, kad jiems išskirtinai svarbus – bendravimas. Artimieji, nuoširdus personalas, savanoriai ir juos aplankantys svečiai – tai tie maži, bet labai svarbūs malonumai, kurie praskaidrina dieną ir niūrias mintis dėl skaudamo ir silpstančio kūno.

Kaip sakė „Addere Care“ namuose besisvečiuojanti ponia Nijolė (86 m.), galimybė bendrauti su jaunais žmonėmis jai didžiulis malonumas. „Man – tai galimybė pasijusti XXI amžiaus žmogumi“, – sakė moteris. Visą gyvenime medike dirbusi p. Nijolė dalinosi, kaip kartu su kolegomis dalyvavo projektuojant Santarų klinikas, o į jos vadovaujamą moderniai įrengtą akušerijos skyrių vesdavo to meto aukštus svečius.

„Mano akys ir širdis džiaugiasi matant jaunus žmones. Bendravimas man labai daug reiškia. Visą gyvenimą maniau, kad svarbiausia – mokėti bendrauti su visais ir apie viską. Stengiausi suteikti žmogui malonumą, kad po susitikimo jis išeitų šypsodamasis.“ Beje, jaunatviškumu trykštanti p. Nijolė prisipažįsta, kad labai mėgsta muziką. O ypač – grupę „Queen“ ir būtent Fredžio Merkurio dainų ji paprašo vos įlipusi į sūnaus automobilį.

Stovyklos organizatorių nuotrauka

Čia gyvenanti ponia Vladislava (92 m.) sako neturinti savo šeimos ir vaikų, todėl ypač vertina galimybę bendrauti su jaunais žmonėmis. Akordeonu jaunystėje daug grojusi ir muziką iki šiol ypač mėgstanti moteris vaikams atvirai pasakojo savo gyvenimo istoriją. Beje, moteris turėjo tvirtą nuomonę, kokia antrašte pavadintą straipsnį ji pati norėtų skaityti, o kokia jos nesudomintų. Atsisveikindama su p. Vladislava jaunimui linkėjo gerai mokytis ir nepalikti Lietuvos.

Savo gyvenimo istorija pasidalinęs ponas Leonas sako, kad visą gyvenimą buvo tarsi darbinis arklys. Su senele augęs vyras nuo 13 metų pradėjo dirbti, kad padėtų išgyventi tuometinei savo šeimai, kurioje buvo neįgalių asmenų. Kad ir kaip Leonas norėjo mokytis, bet apie mokslus galėjo tik svajoti. Vėliau vyras daug dirbo, kad galėtų pasirūpinti jau savo šeima ir išleisti savo vaikus į mokslus. Beje, šešerius metus mokykloje tėvų komiteto pirmininku buvęs vyras vaikų teiravosi, ar vaikai ir šiandien tiek aibių krečia.

Siuvėja buvusi ponia Janina (86 m.) vaikams sakė, kad jos vertybės – kuklumas ir nuoširdumas. Moteris savo vaikų turėti negalėjo, tačiau įsivaikino dukrą ir dėl to niekada nesigailėjusi. Nuoširdumu spinduliuojanti moteris sako, kad būdama siuvėja siūdavo ir tiems, kas išgalėdavo susimokėti, ir tiems, kam pinigų neužtekdavo. Džiaugdavosi galėjusi kam nors padėti, nes gyvenime svarbiausia – gyventi santarvėje su savimi ir su kitais.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tai tik keletas gyvenimo istorijų, kurias išgirdo su senoliais bendravę vaikai. Pasibaigus susitikimui gimnazistai dalinosi, kad bendravimas su senoliais jiems teikė džiaugsmo. Sudomino jų gyvenimo istorijos (jos nebuvo rožėmis klotos), žavėjo senolių išmintis, nuoširdumas, kantrybė ir tai, su kokia meile jie bendrauja. Vaikai vienbalsiai nutarė, kad kol kas tai buvo prasmingiausia ir vertingiausia jų vasaros stovyklos diena.

Projektas finansuotas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1195  „Dėl Stovyklų, skirtų mažinti mokinių mokymosi praradimus, patirtus dėl COVID-19, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo vaikų švietimo veiklas, finansavimo“.

Projektą vykdė Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendruomenės komanda.

Projekto partneriai Slaugos namai „Addere Care“.