Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 18

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Vaikų gydytojas prof. R. Kėvalas: vaikui yra didžiulė trauma patekti į ligoninę

Prof. Rimantas Kėvalas. Teodoro Biliūno / „Tyto alba“ nuotrauka

Visai nesuprantama, kad turi kentėti vaikas. O iš tiesų nieko nėra svarbiau žemėje už vaiko kentėjimą ir siaubą, kurį tas kentėjimas velka su savimi, ir už kentėjimo motyvus, kuriuos reikia rasti. (Albert’as Camus, „Maras“)

UNICEF duomenimis, tarp 38 išsivysčiusių šalių, kurios buvo vertinamos pagal 19 rodiklių, apimančių vaiko fizinę sveikatą, emocinę būklę bei socialinę aplinką, Lietuva užima tik 33-iąją vietą. Tokias žemumas lemia prasta emocinė mūsų vaikų sveikata. Europos Taryba 2011 m. Strasbūre priėmė Europos vaiko teisių ligoninėse asociacijos (EACH) nuostatus dėl vaikams palankios sveikatos apsaugos sistemos.

Šį dokumentą parėmė ir priėmė 47 šalys. Lietuva kol kas nėra ratifikavusi šios chartijos, todėl susiklostė tokia padėtis, kai visa pagalba sutelkta tik į ligos gydymą, neužtikrinant socialinės ir psichologinės pagalbos vaikui bei jo šeimai.

„Vaikai yra rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystymasis, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl jų fizinei ir psichinei sveikatai turi būti teikiamas didelis dėmesys“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų klinikos vadovas prof. RIMANTAS KĖVALAS. Savo pranešime „EACH chartijos principai ir jų taikymas Lietuvoje“, skaitytame Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė ligoninėse: realybė ir siekiamybė“, jis kėlė klausimus apie vaiko teisę ligoninėje būti su tėvais ar globėjais, palankią aplinką ir taktišką elgesį su juo.

Pastebėjęs, kad vidutinė metinė vieno dirbančiojo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 1482 eurus, o valstybinė metinė įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, apsiriboja tik 508,4 euro, prof. R. Kėvalas apgailestauja, kad valstybė vaikui skiria tris kartus mažiau lėšų.

„Kiekvienais metais LSMU Vaikų klinika gydo 100 000 vaikų, o per šešis šių metų mėnesius mes jau įbridome į skolas apie 2 milijonus eurų. Šiandien pediatrinės paslaugos yra visiškai neefektyvios, ekonomiškai nepagrįstos, ir čia jau kiekvieno vadovo moralinė nuostata, kaip jis gali padėti pediatrijai. Tai yra blogai“, – teigia R. Kėvalas. Pasak jo, situaciją dar labiau blogina orientavimasis tik į ekonominį rezultatą, o tai būdinga nedidelių rajoninių ligoninių vadovams, ypač tiems, kurie nėra iš gydytojų luomo.

„Tai yra kelias į niekur, nes nėra empatijos, supratimo, kad ne viskas gali remtis tik rezultatais. Airių atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visais atžvilgiais pažangesnės yra tos ligoninės, kurių vadovai yra gydytojai“, – pažymi profesorius.

„XX a. 6-ajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji vaikų gydytojų ir psichologų straipsniai apie tai, kad patekimas į ligoninę emociškai ir psichologiškai žaloja vaiką. 1988 m. Leideno mieste susibūrė 12 vaiko teisėms atstovaujančių organizacijų, kurios sukūrė tam tikrus standartus apie tai, kaip turėtų atrodyti vaiko situacija prieš jam patenkant į ligoninę, ligoninėje ir po ligoninės. Vadovaujantis šiais standartais, 1993 m. Leideno konferencijoje buvo įkurta EACH chartija, kurios 1-asis straipsnis sako, kad vaikas į ligoninę turi būti guldomas tik tuo atveju, jei reikalinga priežiūra negali būti kokybiškai suteikta namuose arba dienos stacionare. O mes pirmaujame Europoje pagal stacionarinį gydymą“, – pabrėžia R. Kėvalas.

Unsplash.com nuotrauka

Pasak pranešėjo, 2-asis chartijos straipsnis vaiko teisę būti su tėvais arba su kitais asmenimis, atliekančiais tėvų funkcijas, akcentuoja kaip neatsiejamą gydymo dalį.

„Prisimenu savo pirmuosius darbo metus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, kai slaugytojos turėdavo sulaikyti vaiko tėvus, kurie būdavo neleidžiami į tą skyrių. Prisimenu, gimus dukrai, jaučiau baimę, kad jos kas nors nesupainiotų, nes važiuodavo vežimukas, pilnas rėkiančių kūdikių, kuriuos po to paimdavo iš mamų ir veždavo atgal.

Pamenu diskusijas 1996 m. Švedijos Karolio institute, į kurį nuvyko mūsų delegacija. Diskusijose apie hospitalizuoto vaiko sindromą mes turėjome labai daug argumentų, kodėl tėvai ligoninėse neturėtų būti su vaikais. Ir palyginome nuotraukas: jų nuotraukoje palatoje matėsi tėvai, močiutės, lengvo alaus gėrimo skardinė… O Rygos ligoninės nuotraukose matėme tėvus, užsilipusius ant kažkokių statinių ir žiūrinčius pro langus, ką tie jų vaikai daro. Manyje tuomet įvyko perversmas…“ – prisimena gydytojas.

Vyresnioji karta dar neužmiršo kontroversiškojo Benjamino Spocko, pagal kurio knygą „Vaikas ir jo priežiūra“ daugybė tėvų augino vaikus. Jis padarė kai kurių klaidų, vėliau už jas atsiprašė. Tačiau savo knygoje jis rašo, kad labai sunku patarti, kaip išaiškinti vaikui, kad jam reikia gulti į ligoninę: „Nuo 1 iki 3 metų vaikui ypač sunku skirtis su tėvais. Jis mano, kad jau jų nebepamatys, todėl ligoninėje jaučiasi prislėgtas. Atėjusius aplankyti tėvus sutinka smerkiančiu žvilgsniu. Lankymo valandos yra labai sunkus laikas mažiems vaikams. Tėvams pasirodžius, vaikas prisimena, kad labai jų pasiilgo, verkia, nori būti su tėvais, kenčia nuo sielvarto.“ („Vaikas ir jo priežiūra“, B. Spokas, 1977 m.)

Unsplash.com nuotrauka

3-iasis chartijos straipsnis apibrėžia tėvų ir globėjų vaidmenį vaikui patekus į ligoninę. Tėvams turi būti suteiktas apgyvendinimas palatoje šalia vaiko, jie neturėtų patirti jokių išlaidų ar gauti mažesnį atlygį už darbą.

„O šiandien tai yra problema. Patekus iš somatinio skyriaus į intensyviosios terapijos skyrių, mamai ar tėčiui nepriklauso ligoninės maistas ir ligoninės lova. Be abejo, mūsų šauniosios slaugytojos daro viską, kad tėvai liktų su vaiku. Tai yra totalus absurdas: maža to, kad vaikas pateko į intensyviosios terapijos skyrių – tėvai negali būti šalia jo! Ir kur būti žmonėms, kurie yra iš kito Lietuvos krašto?“ – klausia pranešėjas.

Vadovaujantis 4-uoju straipsniu, tėvai ir vaikai turi būti informuoti, atsižvelgiant į jų amžių ir supratimo lygį; taip pat turi būti imamasi priemonių, kad jiems būtų sumažintas fizinis ir emocinis stresas.

R. Kėvalas pasakoja: „Prisimenu planinę vakcinaciją vienoje Lietuvos klinikų, kai maždaug Rembo sudėjimo sesutė paimdavo vaiką iš tėvų, nusinešdavo, vakcinuodavo ir grąžindavo. Vaizdelis tikrai nekoks, o vaikui didžiulė trauma… Nors naudojame daug nuskausminimo vaistų, labai svarbios yra ir nemedikamentinės priemonės.

Planuojame nupirkti virtualius akinius vaikams, kad jie galėtų žiūrėti kokias nors programėles, kai jiems bus atliekamos procedūros. Daugelyje pasaulio šalių jau yra vaikų užimtumo specialistų – tai nauja profesija. Šie darbuotojai profesionaliai teikia edukacines ir terapines paslaugas vaikams, dirba ligoninėse, paruošia psichologiškai vaikus ir tėvus medicininėms procedūroms. Nuolat prašau tėvų būti su vaikais, uždėti jiems narkozės kaukes, užmigdyti. O prabudęs vaikas turėtų matyti tėvus šalia. Labai svarbus ir savanorių darbas vaikų ligoninėse.“

5-asis Chartijos straipsnis užtikrina tėvų ir globėjų dalyvavimą tyrimo bei gydymo etapuose, apsaugant vaiką nuo nereikalingo gydymo bei tyrimų. 6-ajame ir 7-ajame kalbama apie vaikui palankią ligoninės aplinką bei apie tai, kad jis negali būti guldomas į suaugusiųjų palatą.

„Svarbu, kad ji atitiktų visus vaiko poreikius, o broliukų ir sesučių lankymasis ligoninėje neturėtų būti ribojamas. Vaikams reikia suteikti galimybę žaisti, pramogauti, mokytis, būti aplinkoje, kurioje jis jaustųsi labai gerai. Teko laimė dirbti Melburno vaikų ligoninėje, šefuotoje karalienės Elžbietos. Įspūdinga 5 milijardų Australijos dolerių suma buvo skirta šiai ligoninei, kurioje buvo ir zoologijos sodas, jau nekalbant apie koncertus vaikams ir kitus dalykus“, – pasakoja profesorius.

Vadovaujantis 8-uoju ir 9-uoju straipsniais, vaikai turi būti gydomi ir slaugomi specialųjį pediatrijos išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat turi būti užtikrinamas priežiūros tęstinumas. O 10-ajame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į elgesį su vaikais: su jais turi būti elgiamasi taktiškai ir rūpestingai, jų privatumas turi būti visada gerbiamas.

Organizacija „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“. Organizacijos archyvo nuotrauka

„Yra studijų, įrodančių, kad pirminė pediatrinė tarnyba užtikrina daug geresnę gydymo kokybę. Tačiau, kiek suprantu, yra priimtas politinis sprendimas, kad nuo 2027-ųjų pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje nebeliks pediatro, jis bus greičiausiai kaip konsultantas. Man, kaip vaikų ligų gydytojui, tikrai yra blogai, nes bus perkraunami, tiesiog paralyžiuojami didžiųjų miestų skubiosios pagalbos skyriai.

Na, o mūsų vizija tokia, kad pagalbą teikianti sistema turėtų būti mišri, o ten, kur yra galimybių, vaikams pagalbą teikiantys pediatrai turėtų likti. Tačiau vienas amerikietis kolega man yra sakęs, kad nebūčiau naivus: kai susiduria vaiko ir suaugusiojo interesai, visuomet vaiko interesai nukentės“, – pažymi pranešėjas.

Lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė ligoninėse: realybė ir siekiamybė“ pranešimus apie vaikų emocinę savijautą ligoninėse skaitė LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas, psichologė psichoterapeutė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė, Jaunųjų medikų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė ir kiti. Šia konferencija siekiama ne tik atkreipti dėmesį į vaikų emocinę gerovę gydymo įstaigose, bet ir padėti pamatus realiems pokyčiams.

Vaiko teisių ligoninėse chartijai pritarimą išreiškė daugiau nei 1100 žmonių, kuriems rūpi vaikų emocinė gerovė. Buvo pasirašyta konferencijos rezoliucija, kurioje 19-os ligoninių atstovai įsipareigojo dėti visas įmanomas pastangas, kad vaiko teisių ligoninėse chartijos principai būtų taikomi kasdienėje Lietuvos ligoninių, turinčių vaikų ligų skyrius, veikloje. Taip pat rezoliucijoje išsakytas poreikis didinti vaikų stacionarinio gydymo įkainius.

Rezoliucija jau yra išplatinta įvairioms institucijoms – Sveikatos apsaugos ministerijai, Ligonių kasoms, savivaldybėms, Seimo nariams.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.