Vaikų literatūros pankas: pokalbis su rašytoju T. Dirgėla

Rašytojas Tomas Dirgėla. Guodos Kavaliauskaitės nuotrauka

Ar jau susigalvojote, ką norite naujo nuveikti kitais metais? Pradėti sportuoti, šokti, dainuoti, tapyti? O gal... parašyti savo pirmąją knygą? TOMAS DIRGĖLA kadaise tai ir padarė – ir šiandien jis yra vienas mylimiausių vaikų rašytojų Lietuvoje.

Pokytis jo gyvenime įvyko itin smarkus. Baigęs mokyklą, Tomas dirbo lietuvių kalbos mokytoju kalėjime, paskui vaikų darželyje. Kurį laiką buvo žurnalistas – kaip jis pasakoja, skambindavo visokioms dainininkėms ir klausinėdavo, ką šios valgė pusryčiams, kokį naują automobilį nusipirko ir t. t. Bet tada jis nusprendė viską mesti ir grįžti prie vaikystės svajonės – rašyti knygas.

„Dabar, kai iš šiandienos taško pažiūriu, tai buvo gan rizikingas dalykas. Didelis butas, paskola bankui, ką tik gimęs pirmas vaikas, o dabar žmogus susigalvoja mesti darbą ir daryti tai, apie ką tuo metu vyravo didelis stereotipas – kad Lietuvoje iš rašymo išgyventi neįmanoma“, – prisimena T. Dirgėla.

Tačiau žmona tokį vyro sprendimą palaikė, matydama jo užsidegimą rašyti. Tai ir buvo svarbiausia, ir ši rizika atsipirko visais 200 procentų: šiandien Tomas jau yra išleidęs 35 autorines knygas, 5–6 knygos jau parašytos ir laukia leidimų.

„Galvoju, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi savo pašaukimą. Dažnai nutinka, kad tą pašaukimą numuša tėvai ar pan. Vaikas sako: „Aš užaugęs noriu dirbti su žirgais, būti dailininkas arba vaikų darželyje.“ O tada iš šono pasipila komentarai: tu geriau planuok ką nors kita, daugiau užsidirbsi… Ir turime tokių variantų, kai žmonės užaugę būna pikti, eina į darbą tarsi per prievartą.

Tai aš esu visiškai savo rogėse, pataikiau ten, kur reikia.“

T. Dirgėla išgarsėjo savo detektyvais iš serijos „Domas ir Tomas“. Kiek teko girdėti iš pažįstamųjų, lengvu, juokingu stiliumi parašyti nuotykiai žavi net ir tuos vaikus, kurie knygos šiaip nelinkę atsiversti.

„To Lietuvoje tikrai trūko, ta niša buvo visiškai neužimta. Ją būtų galima pavadinti „populiarioji vaikų literatūra“, – sako T. Dirgėla. – Matau, kad vietos tokiam stiliui pas mus tikrai yra daug, nes juo galima su vaikais kalbėtis apie daugybę dalykų. Manau, kad vaikai laukia ir kitų lietuvių autorių, kurie rašytų ir populiariąją lietuvių literatūrą.“

Svarbi „Domo ir Tomo“ detektyvų savybė – geras amerikietiškas humoras, kurį pagauna ir tėvai. Rašytojas pasakoja, kad tai jam pavyksta natūraliai, nes pomėgis juokauti atėjęs iš vaikystės, su pirmais kūrybiniais bandymais.

Kai ketvirtoje klasėje pradėjo rašyti poeziją ir dalyvauti konkursuose, jo kūryba išsiskirdavo humoru. Tomas prisimena savo eilėraštį apie pavasarėlį:

Švietė saulytė, žaliavo žolytė,

Gulėjo bananas, paslydo Marytė.

„Linkėjimai mano lietuvių kalbos mokytojai Jūratei iš Palangos senosios gimnazijos. Mokytoja bandydavo išlaikyti mane savam kelyje ir stiliuje, kad tie eilėraščiai būtų su humoru. Nes tų bandymų būdavo visokių: prisiskaitai rimtų poetų, ir dvylikos metų pradedi rašyti apie mirtį ar sužeistą širdį…“ – šypsosi pašnekovas.

Kita vertus, tiek rašydamas knygas, tiek vesdamas tinklalaidę vaikams ar lankydamasis mokyklose bei bibliotekose, T. Dirgėla stengiasi į vaikus žiūrėti su pagarba: susitikimams kruopščiai ruošiasi, bendrauja su mažaisiais kaip lygus su lygiais – o ir jo kūryboje nėra perdėto saldumo ar banalumo.

„Jeigu nori iš vaiko gauti pagarbos, reikia žiūrėti į jį pagarbiai. O tai yra tai, kad su juo nebendrauji pagal kadaise buvusias klišes: kad vaikas dar mažas, kad su juo reikia kalbėti u tiu tiu tra lia lia… Jei bendrauji su vaiku įjungęs savo aktorių, tai vaikas tą dirbtinumą labai jaučia. Aišku, kai su juo žaidi į ką nors įsijautęs, tai kitas dalykas. Bet kasdienybėje, buityje, kai bendrauji su vaiku paprastose situacijoje, vaikai labai jaučia, kad suaugęs vaidino, tarsi norėdamas vaiko lygį pasiekti. Bet tas lygis pasiekiamas tiesiog bendraujant su juo kaip su žmogumi“, – teigia trijų vaikų tėtis Tomas.

Pokalbis su rašytoju – apie dialogą su vaikais, kūrybą, juoką ir… pinigus.

Pokalbyje išgirsite:

0:00 – Pirmasis Lietuvos istorijoje stand up comedy vaikams ir tėvams;

04:30 – Humoro svarba Tomo kūryboje ir gyvenime;

09:16 – Tomo humoras patinka ne visiems;

10:45 – „Domas ir Tomas“ – Lietuvos vaikų literatūros pankai;

13:30 – Kada Tomas išsisems?

17:28 – Apie pagarbą vaikui;

25:04 – Kokias kitų autorių knygas vaikams skaito Tomas;

29:16 – Ar įmanoma išgyventi iš vaikų literatūros? O taip!

39:20 – Rizikingas, bet absoliučiai pasiteisinęs Tomo gyvenimo pokytis;

42:00 – Kitais metais – kiek kitoks Tomas Dirgėla?