Vakarų susiskaldymo tikėjęsis Kremlius prašovė. Europiečiai vieningesni nei prieš metus

Konvencinė išmintis byloja, kad karai baigiasi derybomis. Tačiau jų baigtis dar dažniau yra nulemiama prie balsadėžių ar net visuomenės nuomonės apklausose. Menka visuomenės parama privertė Ameriką užbaigti karą Vietname, Prancūziją paskatino pabaigti karą Alžyre, o Slobodanui Miloševičiui patyrus pralaimėjimą 2000 metų rinkimuose užsibaigė ir Jugoslavijos karai.

Ukrainos rėmėjai Vakaruose kol kas demonstravo stebėtiną vienybę teikdami paramą Kyjivui. Tačiau Vladimiras Putinas neabejotinai viliasi, kad Vakarų visuomenės nuomonė pasikeis ir Ukraina bus palikta“, – taip savo tarptautinio tyrimo pristatymą pradeda European Council on Foreign Affairs (ECFR) ekspertai Ivanas Krastevas ir Markas Leonardas.

Jų teigimu, V. Putino metinė kalba, pasakyta likus kelioms dienoms iki invazijos metinių minėjimo, labai aiškiai pademonstravo, kad Kremlius rengiasi ilgam karui vildamasis, jog demokratinės politikos logika galiausiai išsekins Vakarų paramą Ukrainai ir taip leis Rusijai triumfuoti sekinančiame kare.

Tačiau, pabrėžiama ECFR tyrime, prabėgus 12 mėnesių nuo invazijos pradžios, Vakarų koalicijos nesutarimai yra netgi mažesni, nei buvo pačioje pradžioje. Tai atskleidė 2023-iųjų sausį dešimtyje Europos valstybių – Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje – vykdyta apklausa. Ji demonstruoja, kad europiečiai kaip niekada yra vieningi remdami Ukrainos nepriklausomybę.

„Ar viešoji nuomonė Europoje gali V. Putiną nustebinti taip pat, kaip ir ukrainiečių kovinė dvasia? Ką viešosios nuomonės kaitos dinamika per pastaruosius 12 mėnesių pasako mums apie kitą karo etapą?“ – klausia I. Krastevas ir M. Leonardas.

Ekspertai primena 2022-ųjų gegužę vykdytą panašų tyrimą, kuris parodė, kad tuo metu europiečiai buvo vieningi, smerkdami Rusijos karą ir išreikšdami troškimą nutraukti santykius su Rusija. Vis dėlto tada atliktas tyrimas atskleidė ir vieną nerimą keliančią tendenciją – pasidalijimą į dvi stovyklas, kurias galima įvardinti kaip taikos ir teisingumo.

Viena grupė – taikos – reiškė įsitikinimą, jog svarbiausia – kad karas baigtųsi kuo greičiau, net jei reikėtų Ukrainai padaryti tam tikrų nuolaidų. O kita grupė – teisingumo – laikėsi pozicijos, kad tik akivaizdus Rusijos pralaimėjimas gali garantuoti taiką. 2022 metų apklausa rodė, kad taikos stovykla turi pranašumą. Ypač stipriai ši pusė pirmavo tokiose valstybėse kaip Italija, Vokietija, Rumunija, Prancūzija. Lenkija savo ruožtu buvo vienintelė šalis, kurios visuomenė reiškė daugiau paramos idėjai, kad Rusija privalo būti nubausta dėl savo agresijos, net jei tai ir reikštų ilgesnį karą.

„Mes tuomet baiminomės, kad pasidalijimas tarp šių dviejų stovyklų pakirs stebėtiną Europos Sąjungos sutelktumą, kuris buvo demonstruojamas po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną“, – savo tyrime pabrėžė I. Krastevas ir M. Leonardas.

Tačiau jų baimės neišsipildė. Nors prabėgus 9 mėnesiams nuo ankstesnės apklausos visų pasidalijimų peržengti nepavyko, bet situacija pasikeitė. Naujojoje apklausoje žmonių jau buvo klausiama ne tiesiog apie Rusijos nubaudimą už agresiją, tačiau buvo akcentuojamas visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas nuo okupacijos. Buvo pridėtas ir trečias galimas atsakymas greta pirmų dviejų opcijų – visiško Ukrainos teritorijos išlaisvinimo ir karo nutraukimo kiek įmanoma greičiau, net jei tai reikštų teritorines Ukrainos nuolaidas Rusijai. Ši opcija – nutraukti Vakarų dominavimą pasaulyje net ir karo Ukrainoje kaina. Ši opcija, anot ekspertų, yra svarbi, kadangi apklausa buvo atliekama ne tik Europoje, tačiau ir Kinijoje, Indijoje, Turkijoje, pačioje Rusijoje bei JAV.

Dabartinio tyrimo duomenys rodo, kad siekis kuo greičiau užbaigti karą jau nebėra pats populiariausias europiečių pasirinkimas. Kai kuriose valstybėse – Estijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje – dauguma apklaustųjų reiškia paramą pozicijai, kad Ukraina privalo atgauti visą Rusijos okupuotą savo teritoriją net ir tokiu atveju, jei tai reikštų ilgesnį karą ir didesnes ukrainiečių aukas bei be pastogės likusius žmones.

Rally in support of Ukraine, in Brussels — Protestas Briuselyje. EPA-EFE nuotrauka

M. Leonardas ir I. Krastevas pažymi, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje smarkiai sumažėjo skaičius tų, kurie renkasi poziciją, jog karas privalo baigtis kaip įmanoma greičiau.

2022 m. Vokietijoje 49 proc. apklaustųjų laikėsi pozicijos, kad karas privalo baigtis kuo greičiau, net jei tai ir reikštų teritorines Ukrainos nuolaidas Rusijai. Vos 19 proc. vokiečių rinkosi poziciją, kad Rusija privalo būti nubausta už savo agresiją. Dabar pozicijos, kad karas turi baigtis kaip įmanoma greičiau, laikosi jau tik 39 proc. vokiečių. O 33 proc. teigia, kad Ukraina privalo atgauti visas okupuotas teritorijas.

Prancūzijoje 35 proc. respondentų renkasi poziciją, kad geriau ilgas karas, kuris išlaisvintų visas Ukrainos teritorijas. 31 proc. šioje šalyje mano, kad geriau karą baigti kuo greičiau, net ir teritorinių Ukrainos nuolaidų sąskaita. Praėjusiais metais greitos taikos šalininkų Prancūzijoje buvo 41 proc., o norinčiųjų nubausti Rusiją už agresiją – vos 20 proc.

M. Leonardas ir I. Krastevas teigia, kad jų tyrimas paneigia neretai žurnalistų platinamą klišę, jog karas padalino ES į vanagiškus Rytus ir taikos balandžiais būti geidžiančius Vakarus. Anot jų, išties regime net tris blokus valstybių. Pirmasis blokas yra Šiaurės ir Rytų vanagai, kur daugiausia žmonių stipriai remia Kyjivo tikslus atsikovoti teritorijas. Šiai grupei priklauso Estija, Lenkija, Danija ir Jungtinė Karalystė. Antra grupė yra dviprasmiški Vakarai, kur visuomenės nuomonė kone lygiai pasidalinusi tarp tų, kurie trokšta kuo greičiau baigti karą, ir tų, kurie trokšta Ukrainos pergalės. Šiai grupei priklauso Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Portugalija. O trečiąją grupę ECFR ekspertai įvardija kaip silpnąją pietinę grandį, kur vis dar viršų ima siekis karą užbaigti kuo greičiau. Čia kalbame apie Italiją ir Rumuniją.

Rusijos karą prieš Ukrainą smerkianti demonstracija Niujorke. EPA-EFE nuotrauka

Ekspertai pabrėžia, kad Europos vienybė dar labiau matoma ne žvelgiant į klausimą apie karo pabaigą, tačiau nagrinėjant klausimą, kaip europiečiai apibrėžia Rusiją. Kiekvienoje Europos šalyje, kurioje buvo vykdoma apklausa, daugiausia respondentų dabar mano, kad Rusija yra priešininkė. Šis rodiklis svyruoja nuo 32 proc. Rumunijoje, iki 77 proc. – Estijoje. Devyniose ES valstybėse tik 2 proc. apklaustųjų į Rusiją yra linkę žvelgti kaip į sąjungininkę, o 12 proc. mano, kad ši šalis yra būtina partnerė. Vis dėlto 66 proc. laiko Rusiją arba priešininke, arba konkurente.

I. Krastevas ir M. Leonardas akcentuoja, kad šie skaičiai ženklina kardinalų lūžį, palyginti su panašia 2021 m. apklausa. Tuomet europiečių buvo klausiama ne apie jų valstybės, tačiau apie Europos santykius su Rusija. Tad, pripažįsta jie, tiesiogiai rezultatų palyginti negalime, vis dėlto dviejų apklausų rodikliai leidžia susidaryti bendrą vaizdą. Prieš porą metų kur kas mažiau respondentų – nuo 5 proc. Bulgarijoje iki 38 proc. Lenkijoje – į Rusiją žvelgė kaip į priešininkę. Labiausiai paplitęs buvo požiūris, kad Rusija yra būtina Europos partnerė. Tam pritarė daugiau kaip 30 proc. apklaustųjų Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kone pusė apklaustųjų Italijoje.

M. Leonardas ir I. Krastevas atkreipia dėmesį ir į tai, kaip nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios pakito europiečių suvokimas apie Rusijos pajėgumus ir ES stiprybę. Daugiausia europiečių mano, kad Rusija dabar yra silpnesnė, nei kad jie patys įsivaizdavo prieš invaziją. Devyniose ES valstybėse 46 proc. apklaustųjų mano, jog Rusija yra tokia pat silpna ar silpnesnė, nei kad buvo prieš invaziją. Čia išsiskiria Jungtinės Karalystės, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir Estijos respondentai, kuriems atrodo, kad karas pademonstravo Rusijos silpnumą. Kitur požiūris yra labiau subalansuotas. Ekspertų teigimu, toks Rusijos kaip silpnesnės, nei tikėtasi, galios suvokimas gali prisidėti prie tikėjimo galutine Ukrainos pergale.

Negana to, daugelis europiečių ES šiandien vertina kaip tokią pat stiprią ar stipresnę nei anksčiau. Prabėgus metams nuo invazijos pradžios, skaičius tų europiečių, kurie mano, kad ES yra stipresnė nei anksčiau, yra didesnis nei tų, kuriems atrodo, jog sąjunga tapo silpnesnė. Devyniose ES šalyse, kuriose buvo vykdoma apklausa, 49 proc. apklaustųjų mano, kad ES yra stipresnė ar bent jau tiek pat stipri, kaip ir prieš invaziją. O 32 proc. laiko ES silpnesne ar bent jau tokia pat silpna kaip anksčiau. Beveik visose Europos šalyse, išskyrus Italiją, manančiųjų, kad ES yra stipri ar stipresnė, yra daugiau nei manančiųjų, jog ES yra silpna ar silpnesnė.

Negana to, suvokimas apie ES stiprumą koreliuoja su parama Ukrainai atgauti visą teritoriją. ES duomenys rodo, jog 54 proc. tų, kurie laiko ES stipresne, nori, kad karas baigtųsi Ukrainai atgavus visas teritorijas. Tik 25 proc. norėtų, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Tuo tarpu gretose tų, kurie regi ES kaip silpnesnę, 38 proc. pasisako už kaip įmanoma greitesnę karo baigtį net ir teritorinių nuolaidų sąskaita, o už Ukrainos kovą prieš Rusiją, siekiant išvaduoti visą šalį, pasisako 32 proc. apklaustųjų.

Apklausa rodo, kad sumažėjo ir manančiųjų, jog karinio konflikto metu gali būti panaudotas ir branduolinis ginklas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje praėjusiais metais manančiųjų, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, buvo 37 proc., o dabar tokių liko 32 proc. Prancūzijoje šis rodiklis nuo 34 proc. smuko iki 26 proc., o Vokietijoje – nuo 27 iki 23 proc. Tad paramą Ukrainai gali skatinti ir suvokimas, didžiausios baimės, sietos su karinio konflikto grėsme, neišsipildė.

Galiausiai ECFR ekspertai atkreipia dėmesį į pakitusį JAV vertinimą Europoje. Jų teigimu, Joe Bideno administracija veikė sėkmingai, sutelkdama Europos valstybes. 2021 m. atliktoje apklausoje europiečių buvo klausiama, kaip jie apibūdintų JAV ir Europos santykius, o šiemet klausimas pakeistas analizuojant jų šalies ir JAV santykių suvokimą. 2021 m. duomenys rodė, kad dauguma europiečių buvo linkę traktuoti Vašingtoną kaip būtiną partnerį, o ne sąjungininką. Aštuoniose valstybėse, kurios dalyvavo tiek 2021 m., tiek 2023-iųjų apklausoje, dauguma žmonių vis dar regi JAV kaip būtiną partnerį, tačiau Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje dauguma apklaustųjų jau teigia, kad Vašingtonas yra sąjungininkas. Tuo tarpu Vokietijoje ir Lenkijoje pusės yra kone tolygiai pasidalinusios.

Dar svarbiau, anot I. Krastevo ir M. Leonardo, yra tai, kad europiečiai atgavo tikėjimą JAV galia pasaulyje. 2021-ųjų apklausa indikavo JAV galios krizę europiečiams baiminantis, jog per dešimtmetį Kinija aplenks JAV, o dabar visose apklausoje dalyvavusiose Europos valstybėse JAV yra vertinamos kaip stiprios ar stipresnės, nei kad europiečiai manė anksčiau. Šis rodiklis svyruoja nuo 58 proc. Prancūzijoje iki 76 proc. Estijoje.

Pagal „European Council on Foreign Relations“ tyrimą parengė Donatas Puslys.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!