Vasario 16-osios naktį mirė disidentas Antanas Terleckas

„Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – feisbuke parašė disidento vaikaitis.

Su Antanu Terlecku bus galima atsisveikinti vasario 18 d., šeštadienį, nuo 10 iki 20 val. ir vasario 19 d., sekmadienį, nuo 10 iki 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (I salė, Olandų g. 22, Vilnius).

Šv. Mišios už Antaną Terlecką bus aukojamos vasario 18 d., šeštadienį, 12 val. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.

Laidotuvės įvyks vasario 19 d. sekmadienį, 15 val. Velionis bus laidojamas Vilniaus miesto Rokantiškių kapinėse, kur amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos.

„Visas šio žmogaus gyvenimas buvo skirtas kovai su sovietų vergove, su vyraujančiu melo ir pažeminimo režimu. Dėl didžiojo kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šį kovotoją už teisingumą“, – teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė užuojautą dėl disidento, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko netekties.

„Netekome išskirtinio Lietuvos patrioto, net ir sunkiausiomis, ne kiekvienam pakeliamomis aplinkybėmis nepailsusio ir nepalaužto kovotojo už laisvę, tačiau visuomet turėsime jo drąsos, atkaklumo ir tikėjimo pavyzdį. Sovietų valdžios persekioto, kalinto ir tremto Antano Terlecko atsidavimas laisvos Lietuvos tikslui žadino ir drąsino kitus, jis skyrė šiai kovai ilgus gyvenimo metus, niekuomet nesuabejojęs jos prasmingumu ir nesileisdamas į kompromisus su savąja sąžine. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Antano Terlecko šeimos nariams, bendražygiams ir visiems, turėjusiems garbę šią iškilią asmenybę pažinti“, – sakoma Ministrės Pirmininkės užuojautoje.

A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių aps. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime.

Dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 m. buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Po poros mėnesių, pritrūkus įrodymų, A. Terleckas buvo paleistas į laisvę. 1946 m. persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi Vilniaus prekybos technikume. Jį baigęs įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.

Su kalbininkais ir studentais lituanistais A. Terleckas važinėjo po Pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškus leidinius ir vadovėlius. Tokia A. Terlecko veikla: patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 m. pabaigoje, prieš pat Kūčias, jo bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas.

A. Terlecko byla buvo susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie buvo kaltinami pogrindinės organizacijos sukūrimu. Byla buvo sukurpta, o LSSR aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė ketveriems metams lagerio. Teko kalėti Taišetlage, Irkutsko srityje, rašoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešime.

Kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. 1976–1977 m. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau – leidinį „Vytis“.

Su bendraminčiais 1978 m. birželį įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lygą, kuri siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kelti Lietuvos laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kolegomis parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Jame buvo smerkiamas Ribbentropo–Molotovo paktas ir raginama pripažinti okupuotų Baltijos kraštų teisę į laisvę ir nepriklausomybę.

Artėjant nepriklausomybei, A. Terleckas rengė piketus, mitingus, iš kurių reikšmingiausias įvyko 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, pasisakydavo aktualiausiais politinio ir visuomenės gyvenimo klausimais.

1998 m. rugpjūčio 21 d. A. Terleckas apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.