Vasario 2-oji – Tarptautinė pelkių diena: pelkės šaukiasi tavo pagalbos

Per XX amžių iš 1,5 tūkst. didesnių kaip 50 hektarų pelkių Lietuvoje liko tik 800. Keletą dešimtmečių drastiškai kenkdamas gamtai žmogus nė nesusimąstė, kokios pasekmės laukia tikrųjų jos gyventojų – augalų, gyvūnų ir net žmonių. Kasant durpes buvo sunaikintos ypatingos gamtinės ekosistemos, ties išnykimo riba atsidūrė ar išnyko kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys.

Pelkės yra retų pelkinių augalų, gyvūnų, grybų ir mikroorganizmų buveinė. Jos formuoja vietovės mikroklimatą – didina oro drėgnumą, sušvelnina temperatūros svyravimus. Sukaupdamos kritulių vandenis pelkės saugo apylinkes nuo staigių potvynių ir sausrų. Durpių klodas ir pelkių augalija valo ir gerina orą bei vandenį.

Durpėse yra sukaupta apie trečdalis planetos dirvožemiuose esančios anglies ir apie dešimtadalis gėlo vandens išteklių. Pelkės reguliuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, balansą ir švelnina Žemės klimatą.

Norint išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, 1971 m. Irane buvo pasirašyta Ramsaro konvencija. Nuo to karto pasaulis vasario 2-ąją mini Pelkių dieną. Dar daugiau – baigiantis 2022 metams Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje buvo patvirtintas istorinis susitarimas – Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija, kurios vienas punktų – iki 2030 m. pasaulyje atkurti 30 procentų nualintų ekosistemų.

Lietuvoje jau ne vienus metus atkuriamos pelkės. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje pelkių atkūrimo darbai vykdomi „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Sacharos pelkėje, esančioje Rokiškio rajone, ir buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Pūsčios pelkėje, esančioje Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Pelkėse atkuriamas vandens pritekėjimas, taip pat kertami nebūdingi pelkėms medžiai ir krūmai. Mat pasikeitusio ūkininkavimo būdo – nebeganomų gyvulių – pelkės apauga juodalksniais, lazdynais, karklais, nendrėmis ir kita aukštaūge augalija. Todėl tam, kad susidarytų sąlygos vėl augti būdingų dominuojančių rūšių žemaūgiams žoliniams augalams, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai pelkėse kerta sužėlusius krūmus. Beje, tokie darbai atliekami atsižvelgiant ir į perinčių saugomų paukščių poreikius.

Pelkių dieną įvairiuose renginiuose gamtininkai pasakoja visuomenei apie pelkių svarbą, rengia žygius. Į juos galite išsiruošti ir jūs, taip pat prisijungti prie pelkių išsaugojimo darbų.

Gražutės regioninis parkas vasario 2 d. (ketvirtadienį) rengia Degučių pelkės išsaugojimo talką ir pelkininkų dirbtuvėles. Pradžia – 10.30 val. Degučių stovyklavietėje šalia Degučių pažintinio tako.

Anykščių regioninis parkas vasario 4 d. (šeštadienį) rengia žygį į Pakalnių telmologinį draustinį. Pradžia – 11 val. prie Pakalnių telmologinio draustinio informacinio stendo.

Kauno marių regioninis parkas vasario 2 d. kviečia žygiuoti Dubravos aukštapelkėje. Pradžia – 11.00 val. Kauno marių regioninio parko lankytojų centre.

Sirvėtos regioninis parkas vasario 2 d. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje rengia pelkių pamokas „Kas auga pelkėje?“.

Daugiau informacijos apie renginius rasite kiekvieno regioninio parko feisbuko paskyroje.

Pelkes geriau galima pažinti juose lankantis skirtingais metų laikais. Gamta kaskart atveria kitokį savo grožį. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos administruojamų teritorijų pelkėse yra įrengta pažintinių takų, kuriais galite žygiuoti savarankiškai. Tai – Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas, Ilgašilio pelkės pažintinis takas, Degučių pelkės pažintinis takas, tikimąsi, kad šiemet bus atnaujintas Gurakalnės pelkės pažintinis takas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija