Venecijoje – Vaikų miško paviljonas

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Rasos Juškevičiūtės nuotrauka

Gegužės 18 d., ketvirtadienį, Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Vaikų miško paviljonas. Atidarymo kalbas sakys garbūs svečiai, tarp kurių – kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė, Vilniaus dailės akademijos rektorė Ieva Skauronė ir paviljono komisarė Ines Weizman. Renginio metu taip pat skambės Tuomaso Toivoneno gyvo garso performansas.

Priešais Venecijos Arsenalą įsikūręs paviljonas bus atviras lankytojams nuo gegužės 18 d. iki lapkričio 26 d. Lankymas nemokamas.

„Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant. Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais metu. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.

Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų.

Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę.

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Rasos Juškevičiūtės nuotrauka

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Rasos Juškevičiūtės nuotrauka

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Rasos Juškevičiūtės nuotrauka

Aplinkosaugos edukatorės Riittos (Nyyskä) Nykänen Neringos miškuose vestos filmavimo dirbtuvės su vaikais 2023 m. Jono Žukausko nuotrauka

Paljakanvaaros sengirė 2021 m. Jono Žukausko nuotrauka

Dirbtuvės su vaikais asociacijoje „Mustarinda“ 2022 m. Zuzanos Janečkovos nuotrauka

Žaidimų peizažo fragmentas 2023 m. Jono Žukausko nuotrauka

Hyrynsalmi medienos džiovyka 2021 m. Jono Žukausko nuotrauka

Vaikų miško paviljone dalyvauja: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, Kūrybingumo mokykla (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė. Kuruoja: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas. Paviljono komisarė: Ines Weizman. Architektūra: Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi, Antonu Šramkovu. Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė. Plakato iliustracijos: Izadora Daubaraitė Žukauskaitė. Samanų kepurės ir skaros: Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, „Doch“, Heorhii Hohatadze. Videografija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen. Videomontažas: Ignė Narbutaitė. Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas.

Koordinavimas: Dovilė Lapinskaitė. Koordinavimas Venecijoje: Marco Scurati. Komunikacija: Stefanija Jokštytė, Anna Luise Schubert, Alexandra Bondarev. Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd. Projekto asistentas: Vilius Vaitiekūnas
Buhalterinė apskaita: Rasa Bliakevi. Teisinės konsultantės: Neringa Savickė, Kotryna Volodkaitė.

Organizuoja: „Neringos miško architektūra“. Įgyvendina: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija. Partneris: „Centre for Documentary Architecture“. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras, Baltijos kultūros fondas.

Nidos meno kolonijos informacija

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.