2021 04 29

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min.

Venecijos architektūros bienalėje Lietuva atplėš architektūrą nuo Žemės

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos aksonometrija (2021 m.). Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija

Dėl pasaulinės pandemijos iš 2020-ųjų į šiuos metus nukelta 17-oji Venecijos architektūros bienalė šįkart tikrai įvyks. Lietuvai joje atstovausianti menininko Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra siūlys išjudinti architektūros ir kitų disciplinų pamatus.

Gegužės 20 dieną atsidarantis ir septynis mėnesius Venecijoje veiksiantis Lietuvos paviljonas virs Lietuvos erdvės agentūros (LEA) laboratorija. Šios fiktyvios institucijos tikslas – tyrinėti nežemišką vaizduotę ir gravitacinę estetiką, pažvelgti į architektūrą, kultūrą ir meną iš kosminės perspektyvos. Atsakymų, kas nutiktų su architektūra ir kitomis disciplinomis, jei šios atsiplėštų nuo Žemės, menininkas ieško su tarptautine komanda. LEA kuruoti pakviestas Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, dizaino ir architektūros kuratorius Janas Boelenas. Paviljoną organizuojančio meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadovė dr. Julija Reklaitė eina komisarės pareigas.

Konstruos naują architektūrinį darinį – planetą iš žmonių

Daugiau nei dešimtmetį nesvarumo būseną ir gravitaciją savo meninėse praktikose tyrinėjantis J. Urbonas prestižiniame architektūros renginyje pristatys vieną naujausių savo minties eksperimentų – „Planetą iš žmonių“. Šioje meninėje-mokslinėje galimybių studijoje menininkas svarsto apie neįprasto architektūrinio darinio – planetos – konstravimą iš žmonių kūnų. J. Urbonas siūlo į specifinę kosmoso vietą – vieną iš Lagranžo taškų – katapultuoti žmones, kurie ilgainiui imtų traukti vienas kitą ir formuoti vieną kosminį kūną. Su tokiu architektūrinės fantastikos projektu menininkas kviečia diskutuoti apie etines, estetines ir politines kosmoso, kaip sunkiai mums suvokiamos ir apčiuopiamos erdvės, problemas.

„Mūsų visuomenei reikalingos tokios idėjos, nes išgyvename ekonominę, politinę, aplinkosauginę, pandeminę krizes. Mano nuomone, visos jos yra vaizduotės krizės. Tačiau Julijonui Urbonui pavyksta peržengti ribotą pasaulį ir, pasitelkus kritiką bei humorą, formuoti alternatyvius scenarijus, nelaukiant kol technokratai privatizuos erdves ir kolonizuos kosmosą. Jis prieina prie radikalaus požiūrio ir sukuria „Planetą iš žmonių“, kurią galime formuoti patys, dalyvaudami eksperimente – tikrų tikriausiame pilietiniame mokslo projekte“, – svarsto LEA kuratorius J. Boelenas ir priduria, kad J. Urbono plėtojama idėja ypač tiksliai atliepia pagrindinę šių metų architektūros bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“ (angl. How will we live together?).

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos pjūvis (2021 m.). Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos planas (2021 m.). Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija

Interaktyvi patirtis, nepaisant pandeminių apribojimų

Tam, kad lankytojams būtų lengviau įsijausti į šios hipotetinės planetos formavimą, paviljonas veiks kaip interaktyvi architektūrinė instaliacija. Jos ašis – 3D skeneris, skenuojantis žmogaus kūną ir paverčiantis jį trimate astrofizikine simuliacija. Ilgainiui šie nuskenuotų lankytojų atvaizdai ims formuoti vis didėjančią skaitmeninę žmonių gniūžtę. Skenerio programavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris). Olandijoje gyvenantis kūrybinis duetas sukūrė ir konceptualų Lietuvos erdvės agentūros vizualinį identitetą – specialų šriftą, suprogramuotą pagal žmogaus griaučių struktūrą.

Paviljono komisarė J. Reklaitė džiaugiasi, kad, nepaisant dėl koronaviruso atsiradusių apribojimų, ši instaliacija išliks interaktyvi net ir išvengiant fizinio kontakto. Be galimybės nusiskenuoti ir tapti planetos iš žmonių dalimi, lankytojų lauks specialūs turai, kuriuos tris Lietuvos paviljono atidarymo dienas, gegužės 20–22 d., ves pats J. Urbonas, J. Boelenas ir asistuojanti kuratorė Milda Batakytė. Vėliau šią estafetę perims praktiką paviljone atliksiantys Vilniaus dailės akademijos, Vilnius „Tech“ ir Vilniaus universiteto studentai.

„Dar nesu susidūrusi su tokiu projektu, kurį tektų nuolatos perplanuoti, perdaryti ir perkurti, – įspūdžiais apie du kartus nukeltos Architektūros bienalės iššūkius dalijasi J. Reklaitė. – Kita vertus, manau, kad per tą laiką paviljonas transformavosi ir labai stipriai subrendo.“

Iki trejų metų išsitęsęs projekto organizavimo procesas ne tik leido jį pagilinti, bet ir pareikalavo didesnių finansinių išlaidų, privertė ieškoti naujos paviljono erdvės. LEA laboratorija turėjo įsikurti karinio jūrų laivyno teritorijoje, kur 2019 m. buvo rodoma ir „Auksiniu liūtu“ įvertinta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, tačiau dėl ypač griežtų saugumo reikalavimų karinėje teritorijoje ši erdvė liko uždara.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos registratūra (2021 m.). Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos reflektoriaus konstrukcija (2021 m.). Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija

Paviljonas iš ateities – XVII a. bažnyčioje

Užtrukusi naujos erdvės paieška atvedė iki renesansinės XVII a. Santa Maria dei Derelitti bažnyčios, kurioje įsikursianti LEA laboratorija įgyja naujų prasmių. Architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuota ekspozicija primins tarsi laikinai ant kitos planetos paviršiaus įrengtą tyrimų aikštelę. Trosais ir laikančiomis konstrukcijomis įžemintą architektūrinę kompoziciją sudarys žiedinis skeneris ir registratūros stalas, ant kurio bus eksponuojami anksčiau J. Urbono įgyvendintų ar būsimų projektų prototipai. Šiuos objektus apskliaus dvi šviesos burės, kurioms modulinės struktūros dizainą kūrė menininkas Vladas Suncovas.

Kurdami laboratorijos dizainą architektai be blizgių, atspindinčių šviesą nerūdijančiojo plieno paviršių ieškojo medžiagos, kuri nebūtų lengvai atpažįstama ir atrodytų tarsi iš ateities.

„Tai medžiaga, kuri atkeliauja iš aibės kartų jau panaudoto plastiko, o mes ją ištraukiame iš dar vienos besisukančio ciklo stotelės. Šis plastikas talpina daug kontekstų, nes yra ne tik žmonijos paliktas likutis, bet ir perdirbtojo forma yra be galo ironiška“, – apie naudotas medžiagas pasakoja O. Lozuraitytė. Jas architektų duetas panaudojo gamindami registratūros stalo paviršių ir specialius laboratorijos baldus.

Ar misija įmanoma?

Be interaktyvios architektūrinės ekspozicijos, LEA tarptautinei auditorijai pristato ir Pirmąją metinę ataskaitą (Annual Report No.1) – leidinį, kuriuo siekta šį projektą kontekstualizuoti ir paruošti jo mokslinius pagrindus. Išsami, beveik 200 puslapių publikacija apžvelgia J. Urbono plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją ir ieško atsakymų, ar ši misija galėtų būti įmanoma. Bendradarbiaudama su galerija „Vartai“ ir „Rupert“, leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“.

Kartu su J. Urbonu metinę ataskaitą sudariusi LEA asistuojanti kuratorė Milda Batakytė kreipėsi į kelioliką mokslininkų, dirbančių architektūros, fizikos, antropologijos, dizaino ir kitose srityse, prašydama įvertinti šios misijos galimybę iš jų vykdomų tyrimų ar atstovaujamos disciplinos perspektyvos. Štai astrofiziko Vido Dobrovolsko teigimu, net jei šiandien ir išsiųstume visus žmones į kosmosą, jie tesudarytų tik mažą asteroidą, tad tam, kad susiformuotų planeta, prireiktų bent kelių tūkstantmečių. Venecijoje tam laiko laboratorija turės iki lapkričio 21 d.

Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“. Strateginis partneris – „X Museum“ (Pekinas). Partneriai: „Collective“ (Edinburgas), „Science Gallery“ (Dublinas), galerija „Vartai“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Girteka Logistics“. Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aerokosmoso asociacija, „Kosmica Institute“, „Formuniform“.

Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Emilijos Filipenkovaitės nuotrauka
Lietuvos erdvės agentūros komisarė Julija Reklaitė ir menininkas Julijonas Urbonas. Emilijos Filipenkovaitės nuotrauka
Lietuvos erdvės agentūros skenerio struktūra. Emilijos Filipenkovaitės nuotrauka

Lietuvos erdvės agentūros komanda

Įkūrėjas Julijonas Urbonas (gyvena ir dirba Vilniuje)

Julijonas Urbonas (g. 1981) yra menininkas, dizaineris, tyrėjas, inžinierius, Vilniaus dailės akademijos docentas, Londono Karališkojo meno koledžo doktorantas. Taip pat J. Urbonas dirbo VDA prorektoriumi menui, buvo Klaipėdos atrakcionų parko direktoriumi.

Daugiau nei dešimtmetį, dirbdamas tarp kritinio dizaino, atrakcionų parkų inžinerijos, performatyvios architektūros, choreografijos, kinetinio meno ir mokslinės fantastikos disciplinų, menininkas sukūrė įvairių kritinių projektų, kuriuose vedamos derybos su gravitacija: nuo maloniai nužudančių kalnelių-atrakcionų iki dirbtinės, iš žmogaus kūnų suformuotos planetos. Vykdydamas savo tyrimus, menininkas įveda gravitacinės estetikos terminą, kuriuo apibūdina gravitacijos manipuliacijų sukeltas ekstremalias kūno ir vaizduotės patirtis. J. Urbonas rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje, jo kūryba įvertinta apdovanojimais, vienas jų – „Prix Ars Electronica“ už išskirtinumą interaktyviame mene. Menininko darbų yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai.

Kuratorius Janas Boelenas (gyvena ir dirba Karlsrūhėje)

Janas Boelenas (g. 1967 Belgijoje) yra dizaino, architektūros ir šiuolaikinio meno kuratorius. Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, kolektyvo Atelier LUMA kūrybos vadovas ir buvęs šiuolaikinio meno ir dizaino centro Z33-House, Haselte, Belgijoje, įkūrėjas bei meno direktorius. Janas kuravo 4-ąją Stambulo dizaino bienalę „Mokyklų mokykla“ 2018 m. ir buvo meno bienalės „Manifesta 9“ iniciatorius Belgijoje 2012-aisiais. Daug metų kuratorius organizuoja parodas ir projektus, skatinančius į kasdienius daiktus pažvelgti naujai. Neseniai Janas Boelenas dirbo prie knygos „Social Matter, Social Design: For Good or Bad, All Design is Social“ sudarymo, kurioje jis rašo apie dizaino reikšmę kasdieniame gyvenime ir tai, kaip meninės praktikos formuoja dizainą kaip discipliną.

Asistuojanti kuratorė Milda Batakytė (gyvena ir dirba Londone)

Milda Batakytė dirba kaip nepriklausoma kuratorė ir nesenai kaip projektų vadovė prisijungė prie meno, rezidencijų ir edukacijos centro Rupert“ komandos. Pastaruosius kelerius metus ji asistavo menininkei Monai Hatoum jos studijoje Londone. 2019 m. baigė Milda kuratorystės magistro studijas Londono Goldsmiths universitete. Tarp naujausių jos kuruotų parodų: „Echo System“ („Thames-Side“ galerija, Londonas, 2021), „More More More Morph!“ (Chalton galerija, Londonas, 2019 m.), „Coming to Terms with Sociotechnical Discrepancies“ („12 Star“ galerija, Londonas, 2018). Kuratoriniai Mildos tyrimai susiję su šiandien aktualiais socialiniais ir politiniais klausimais, bei bandymu įžvelgti, kokią įtaką šie veiksniai daro meno kūrybos ir eksponavimo procesams. Jos kuratorinis braižas – abstraktus ir lyriškas, todėl gali būti atvirai interpretuojamas. Tarptautinės darbo patirties Milda įgijo tokiose meno institucijose kaip „White Cube“ (Londonas), „Lisson Gallery“ (Londonas), „Peggy Guggenheim Collection“ (Venecija) ir kt.

Komisarė Julija Reklaitė (gyvena ir dirba Vilniuje)

Julija Reklaitė yra meno, rezidencijų ir edukacijos centro Rupert vadovė. 20152019 m. ji dirbo Lietuvos kultūros atašė Italijoje, 2019 m. buvo Lietuvos paviljono Milano trienalėje komisare. Julija yra viena iš Architektūros fondo dalininkių, vadovavo šiai institucijai 20092012 m. Taip pat dirbo su įvairiais projektais architektūros, parodų dizaino, kultūros diplomatijos, šiuolaikinio meno ir teatro srityse. Julija studijavo „Vilnius Tech“, kur 2015 m. įgijo daktaro laipsnį. Ji yra įvairių straipsnių bei knygų autorė ir sudarytoja. 

Lietuvos erdvės agentūros architektai Petras Išora ir Ona Lozuraitytė. Emilijos Filipenkovaitės nuotrauka
Lietuvos erdvės agentūros komanda. Emilijos Filipenkovaitės nuotrauka

Laboratorijos dizaineriai „Isora x Lozuraityte studio for architecture“ (gyvena ir dirba Vilniuje)

Architektūros studijai vadovaujantys Petras Išora ir Ona Lozuraitytė yra kūrybinis duetas, dirbantis išplėstame architektūros lauke ir besidomintis architektūrine aplinka, viešąja erdve, infrastruktūra, kraštovaizdžiu, medžiagų valdymu ir parodų dizainu bei kuravimu. 2016 m. duetas kokuravo Baltijos paviljoną – bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisistatymą 15-ojoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje. Studijos architektai kūrė tokių menininkų kaip Jonas Mekas, Pakui Hardware, Laurie Provoust ir kt. parodų architektūrą. Ona ir Petras yra vieni iš projektų platformos KILD įkūrėjų, laimėjusių daugelį tarptautinių architektūros konkursų.

Vizualinio identiteto autoriai, programuotojai „Studio Pointer*“ (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris, gyvena ir dirba Hagoje)

„Studio Pointer*“ yra interaktyvių sprendimų dizaino studija, įkurta Asyos Sukhorukovos ir Jakobo Schlötterio. Asya ir Jakobas grafinio dizaino mokslus baigė Hagos karališkojoje dailės akademijoje. Kūryboje duetui svarbus eksperimentinis pasakojimas ir namatomas šiuolaikinių technologijų potencialas. Dizaineriai perkuria ir remiksuoja rastą medžiagą ir tyrinėja kultūrinį ir antropologinį naujųjų medijų vaidmenį. Be savarankiškai plėtojamos kūrybinės praktikos Asya ir Jakobas prisideda prie įvairių projektų, pradedant nuo vizualizacijų, garso ir tinklalapių dizaino iki sudėtingų skaitmeninių aplinkų ir interaktyvių įrenginių kūrimo. Kūrybinis duetas dirba tiek kultūros, tiek komeciniame sektoriuose. „Studio Pointer*“ darbai buvo eksponuojami įvairiose parodose bei festivaliuose Olandijoje ir svetur.

Paviljono prodiuseris Mindaugas Reklaitis (gyvena ir dirba Vilniuje)

Mindaugas Reklaitis yra architektas, architektūros biuro „Sprik“ bendraįkūrėjas, dirba ekspozicijų architektu Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje Mindaugas studijuoja meno doktorantūrą ir tyrinėja performatyvią architektūrą kaip kritinę erdvinę praktiką. Be daugiau nei dešimties metų architektūrinės praktikos projektuojant apdovanojimus pelniusius pastatus Lietuvoje ir užsienyje, jis dalyvavo įvairių nevyriausybinių organizacijų rengiamuose projektuose. Mindaugas turi didelę patirtį dirbant su Lietuvos paviljonais Venecijos meno ir architektūros bienalėse. 2018-aisiais buvo Lietuvos paviljono 16-oje Venecijos architektūros bienalėje projekto vadovu, o 2019 m.  – „Auksiniu liūtu“ įvertinto Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje koprodiuseriu ir architektu.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komunikacija

Jogintė Bučinskaitė (gyvena ir dirba Vilniuje)

Jogintė Bučinskaitė – kultūros žurnalistė, tekstų autorė, šiuolaikinio meno kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantė. Domisi praktinėmis ir teorinėmis meno komunikacijos sąveikomis, šiuolaikinio meno reprezentacija. Baigė žurnalistikos ir kultūros vadybos bei politikos studijas. Dirbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje, yra kuravusi parodas, simpoziumus, redagavusi ir sudariusi leidinius. Prisideda prie tarptautinių ir nacionalinių šiuolaikinio meno ir kino projektų komunikacijos.

Vilius Balčiūnas (gyvena ir dirba Vilnius)

Vilius Balčiūnas – architektas, dirbantis komunikacijos srityje. Vilius dirba Architektūros fonde – organizacijoje, kuri veikia architektūros, edukacijos ir kultūros laukuose. Daugiau nei penkerius metus jis aktyviai dalyvauja Europos architektūros studentų asamblėjos tinkle, kuris grindžiamas saviorganizacijos ir alternatyvios edukacijos principais. Vilius studijavo architektūrą Vilniaus Gedimino technikos universitete, architektūros magistro laipsnį apsigynė KU Leuven universitete, „Urban projects, urban cultures“ programoje.

„LSA Media“ informacija