Venecijos bažnyčia, kuri sužavėjo C. Monet: viso jos grožio nutapyti tiesiog neįmanoma

Tekstas ir fotografijos perpublikuojami iš „Vilniaus galerijos“

Šv. Jurgio Didžiąją baziliką (it. Basilica di San Giorgio Maggiore) rasite to paties pavadinimo saloje, į kurią galima atplaukti pasinaudojus vienu iš vaporetų (vandens autobusų). Baziliką, kurią matome šiandien, antrojoje XVI amžiaus pusėje suprojektavo italų architektas Andrea Palladio (anksčiau čia stovėjusią bažnyčią sugriovė žemės drebėjimas).

Šv. Jurgio Didžioji bazilika – tai renesansinio tipo statinys, išsiskiriantis dviejų fasadų deriniu ir šviesiu interjeru, kurį puošia masyvios kolonos ir gerai žinomi meno kūriniai, pavyzdžiui, Tintoretto paveikslai („Paskutinė vakarienė“, „Žydai dykumoje“). Šalia bažnyčios stovi maždaug 60 metrų aukščio varpinė. Pakilus į ją liftu atsiveria pasakiška Venecijos miesto panorama (labai rekomenduojame šia galimybe pasinaudoti).

Įdomu tai, kad Šv. Jurgio Didžioji bazilika buvo itin pamėgta dailininkų. 1912 m. ją, paskendusią besileidžiančios saulės spinduliuose, įamžino pats Claude’as Monet. Anot kai kurių šaltinių, tapytojas buvo be galo pamilęs miestą ant vandens ir tikino, kad viso Venecijos grožio nutapyti tiesiog neįmanoma. Gerokai anksčiau, 1770 m., bažnyčią įamžino ir italų dailininkas Francesco Guardi.