2021 01 27

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Verslas pandemijos metu: kaip sekasi „Caritas“ žvakių dirbtuvėms?

„Carito“ nuotrauka

Bernardinai.lt kalbina įvairių sričių verslininkus apie jų patirti pandemijos metu. Šį kartą pokalbiui pasikvietėme VA „Caritas“ žvakių dirbtuvių projekto vadovę Akvilę Bašę.

Papasakokite trumpai apie save ir savo verslą. Kodėl, Jūsų manymu, tai, ką darote, yra svarbu?

Vilniaus arkivyskupijos (VA) „Carito“ žvakių dirbtuvės – tai socialinis verslas, labdaros ir paramos fondo „VA Carito socialiniai projektai“ dalis, kur žvakių gamyba veikia daugiau nei 15 metų. Nuo įkūrimo pradžios gamindami žvakes siekiame kurti darbo vietas ir visas gautas lėšas skirti pilnamečiams žmonėms, esantiems socialinėje rizikoje, norintiems tobulinti bei puoselėti darbo įgūdžius, skatinant sugrįžti į visuomenę.

Nė vienam neklijuojame etikečių, o remiamės Bažnyčios mokymu – kiekvienas esame vertingas ir svarbus! Visi esame verti sulaukti dar vienos progos keltis, keistis ir judėti į priekį, kurti ir auginti save ne pavieniui, bet bendradarbiaujant su visuomene. Mūsų žvakių dirbtuvių darbuotojais gali būti asmenys, išgyvenantys benamystę, jau perėję reabilitaciją ir besivaduojantys iš įvairių priklausomybių, išėję iš įkalinimo įstaigų, patyrę ilgalaikį nedarbą ar skurdą, patyrę smurtą artimoje aplinkoje ir pan. Mūsų misija – skatinti keistis ir suteikti galimybę sugrįžti į savarankišką darbinį gyvenimą bei kviesti kartu auginti tarpusavio pasitikėjimą ir solidarumą visuomenėje.

Dar pirmojo karantino metu visi turėjome progą iš naujo įvertinti savo poreikius, norus ir pasirinkimus. Ne vienam iš mūsų ne tik sustojo veikla, bet ir dažniau pradėjome klausti: ar tikrai mums reikia vieno ar kito dalyko? Ar tikrai verta pirkti, įsigyti? Kaip, jums sekėsi prisitaikyti prie kintančios situacijos, mažėjančių klientų poreikių, atsargesnio vartojimo? O gal mes taip smarkiai ir nepasikeitėme?

Karantinas ypač išryškino stokojančiųjų ir patiriančiųjų socialinę riziką trapumą bei priklausymą nuo pagalbą teikiančių organizacijų. Mūsų padalinio veikla, skatinanti pažeidžiamų žmonių įdarbinimą, irgi tapo labai aktuali, juk dabar nedarbas gresia ne tik socialinėje rizikoje esantiems Lietuvos gyventojams.

Vienas iš svarbiausių mus išlaikančių veiklos projektų yra žvakių gamyba Lietuvos „Carito“ kasmet rengiamoje Advento akcijoje „Gerumas mus vienija“. Jau vasarą buvo svarstoma, ar akcija vyks, kas kėlė baimę dėl tolesnio mūsų veiklos egzistavimo. Šioje situacijoje ieškojome kelio ir siūlėme naują žvakių dizaino tipą, kurį, mūsų džiaugsmui, palaikė ir užsakė visų Lietuvos arkivyskupijų „Carito“ centrai. Tad vasaros pabaigoje mums prasidėjo darbymetis. Šių metų akcijai pagaminome daugiau kaip 55 000 vnt. žvakių ir, nors trumpam laikui, buvome įdarbinę net 8 asmenis. Didžiuojuosi visa komanda ir šiuo reikšmingu pasiekimu. Esame nuoširdžiai dėkingi visoms Lietuvos parapijoms, žmonėms, kurie, įsigydami žvakę „Gerumas mus vienija” už auką ar kaip dovaną, prisidėjo prie mūsų darbuotojų išsilaikymo ir veiklos tęstinumo. 

Prasidėjus karantinui, akivaizdžiai ir labai „kūniškai“ patyrėme savotišką stoką. Ne savo valia daug ko negalėjome daryti tiek asmeninėse, tiek profesinėse srityse. Viena vertus, tai yra patogumo, saugumo netektis. Kita vertus, nepatogios situacijos gali provokuoti mūsų kūrybiškumą. Ar Jums versle reikėjo ieškoti naujų būdų veikti, išsilaikyti? Kas labiausiai pasiteisino, padėjo?

Kiekviename socialiniame versle kūrybiškumas buvo ir yra labai reikalingas aspektas. Karantino akivaizdoje stengėmės išlaikyti optimizmą ir viltį, ieškojome būdų, kaip pasiekti potencialius klientus su mūsų ne pirmo būtinumo produkcija.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Vėlinių minėjimo diena. Nors negaminame kapinių žvakių šiai šventei, kvietėme žmones įsigyti mūsų žvakių bei patiems pasigaminti daugkartinius ar perdirbamus žibintus ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo. Advento laikotarpiu planavome rengti gyvas Advento vainikų pynimo dirbtuves, tikėjomės „įšokti“ ir suspėti iki jau jaučiamo karantino griežtinimo. Deja, nespėjome, bet nepasidavėme. Kartu su puikia šios iniciatyvos savanorių komanda bei Milda Čeikiene priešakyje, paruošėme „Pasidaryk pats“ vainikų rinkinius, kuriuos siūlėme įsigyti bei tokiu būdu perkelti planuotas dirbtuves į kiekvieno, įsigijusio šį rinkinį, namus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Nuostabu, kad net 54 vainikai su VA „Carito“ žvakių dirbtuvių žvakėmis pasiekė Vilniaus miesto gyventojus ir taip prisidėjome prie jaukesnių švenčių kūrimo bei sulaukėme reikšmingos finansinės žmonių paramos. Tad su šia patirtimi planuojame panašaus formato akciją pavasarį bei, žinoma, atėjus žiemai tęsti Advento vainikų dirbtuvių tradiciją. Su stipria komanda ir Dievo palaima joks karantinas nebaugus.

Taip pat dar vasarą išsikėliau vieną iš pagrindinių tikslų užsiimti internetine prekyba, tokiu būdu praplečiant mūsų mažų socialinių dirbtuvių žinomumą ir produkcijos pasiekiamumą visoje Lietuvoje. Tikėjau, kad tai bus papildoma galimybė išgyventi karantino metu. Todėl buvo labai džiugu, kad visi partneriai, tiek finansų srityje, tiek logistikoje, atsiliepė į prašymą pritaikyti mums palankias kainas ir štai jau du mėnesius džiaugiamės internetine parduotuve ir laukiame užsakymų zvakiudirbtuves.lt.

Kadangi mūsų resursai rinkodarai yra minimalūs, stengiamės išnaudoti socialinius tinklus. Per pusmetį mūsų sekėjų „VA Carito žvakių dirbtuvės“ feisbuko paskyroje išaugo daugiau nei penkiais šimtais žmonių, tad ir toliau stengsimės išnaudoti šią sritį skleidžiant žinią apie mūsų dirbtuves ir veiklą.

Dabartinį suvaržymo laiką norisi išnaudoti planavimui, kūrybiniams procesams, SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių, galimybių) analizei. Kartu su komanda siekiame atidžiai apsidairyti ir įsivertinti, ką turime, kaip galime panaudoti visus turimus resursus – patalpas, medžiagas, žmonių gabumus – dar geriau. Todėl ir toliau aktyviai darbuojamės ir meldžiamės, kad pavyktų rasti rėmėjų ir įvykdyti minimalų patalpų atnaujinimą, taip pat praplėsti galimas veiklos sritis, atrasti papildomų įdarbinimo ir veiklos finansavimo galimybių.

Karantinui sutrikdžius įprastą gyvenimą, verslas taip pat patyrė nemenką finansinį smūgį. Tiesa, buvo kuriama įvairių pagalbos priemonių. Bet ar to pakanka? Ar tos priemonės padėjo ir ar vis dar padeda verslui išlikti? O tiksliau, ar padeda verslininkams ir jų darbuotojams išgyventi oriai?

Esame socialinis verslas ir didžioji mūsų finansavimo dalis yra parama. O dėl jos irgi reikia „pakovoti“ ir įrodyti aktualumą rėmėjams. Tik iš pardavimų išsilaikyti ir konkuruoti su inovatyvias technologijas turinčiomis žvakių gamybos įmonėmis, Lenkijos, Kinijos fabrikais mums šiuo metu nepavyksta, bet mūsų stiprybė esame patys. Gaminame žvakes ne tam, kad kauptume pelną, bet kad galėtume įdarbinti žmones.

Naudojamės valstybės kuriamomis paramos priemonėmis išlaikant darbo vietas bei vykdant veiklą. Dėkoju Vilniaus miesto savivaldybei bei Užimtumo tarnybai, tikimės, kad ir šiais metais bendradarbiausime. Taip pat sulaukiame ir individualių asmenų finansinio palaikymo, tikimės, kad ir pavasarį pavyks dar plačiau paskleisti žinutę ir gauti paramos skiriant 1,2 % pajamų mokesčio dalį.

„Carito“ nuotrauka

Apie mūsų darbuotojų gyvenimo orumą dar anksti kalbėti, darbas nekvalifikuotas, dirbama tik puse etato, tad ir pajamos yra minimalios. Beveik visi turi skolų, o tai dar labiau mažina jų finansinį savarankiškumą. Stengiamės būti „tramplinu“ į naują jų gyvenimo etapą, kad jie pirmiausia atgautų pasitikėjimą savimi, išmoktų (ar prisimintų, kaip) dirbti komandoje, įgytų reikiamų įgūdžių, kiek įmanoma sumažintų skolas ir tada jau savarankiškai kurtų savo karjerą. 

Džiaugiamės, kad mūsų vykdoma veikla nebuvo sustabdyta per karantiną, ėmėmės visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų mūsų darbuotojų saugumą. Kitu atveju mūsų darbuotojai rimtai susidurtų su vienatve ar priklausomybių pagundomis. 

Orų gyvenimą priimame ne tik kaip finansinę gerovę ir saugumą. Kiekvieną dieną stengiamės pradėti malda, kad priimtume save tokius, kokie esame, ir išlaikytume vidinę laisvę gyventi pagal savo, kaip Dievo vaikų, kilnumą ir orumą.

Karantinas iš dalies atidengė ir pačių verslininkų veidus. Yra bandančiųjų išgyventi darbuotojų ar kolegų sąskaita, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie, rizikuodami negauti norimo pelno, ne tik palaikė savo darbuotojus, bet ir dalyvavo įvairiose pilietinėse iniciatyvose. Galima manyti, kad tai savotiška investicija, tačiau ji gali ir neatsipirkti. Kaip versle suderinti pelno siekį, žmogiškumą, pilietiškumą ar socialinę atsakomybę? Ar tai apsimoka?

Karantinas mūsų kolektyvui iš bažnyčių parapijų bei pasauliečių bendruomenių atnešė tik šiltas ir Dievo globotas patirtis. Buvome tie, kurie patyrėme savanorių žmogiškumą bei verslo socialinę atsakomybę. Vis stebėjausi, kaip žmonės, kurių darbai persikėlė į nuotolinį darbą namuose ar iš viso užsidarė, rado mūsų dirbtuves ir drąsiai pasisiūlė savanoriauti. Esame labai dėkingi kiekvienam atėjusiam savanoriui, prisilietusiam prie žvakių gamybos, padrąsinusiam darbuotojus savo žodžiu, pokalbiu ar tyliu buvimu. Buvome aprūpinti reikalingomis veido bei rankų apsaugos priemonėmis, dezinfekciniais skysčiais, todėl galėjome saugiai kartu dirbti per karantiną.  

Sulaukėme verslininkų palaikymo, nors žinome, kad ir jiems sunkus metas, kai kas suteikė paslaugų nemokamai. Taip pat mūsų internetinėje parduotuvėje kartu kooperavomės su Lietuvos menininkais, smulkaus verslo, net ir vienuolių gaminta produkcija kurdami dovanų rinkinius „Dovana pora“. 

Iš kitos pusės, mes taip pat stengėmės prisidėti prie įvairių iniciatyvų. Padovanojome mūsų žvakelių VA Carito „Artumo“ programos bei Vilniaus Rotaract inicijuotoje akcijoje „100 šypsenų daugiau“ globojamiems senoliams. 

Taigi visos šios patirtys net ir sunkiame veiklos etape buvo labai guodžiančios ir stiprinančios ir dar kartą ragino remtis „Carito“ globėjo pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo šūkiu: „Blogį nugalėkime gerumu!“