2021 01 20

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Verslas pandemijos metu. Kaip gyvena autoserviso savininkas Tomas Mareckas?

Tomas Mareckas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Tęsiame pažintis su Lietuvos verslininkais. Mums buvo įdomu, kaip jie išgyvena karantiną. Apie patirtus sunkumus, išspręstas problemas, atradimus pasakoja autoserviso savininkas Tomas Mareckas.

Papasakokite trumpai apie save ir savo verslą. Kodėl, Jūsų manymu, tai, ką darote, yra svarbu?

Aš dirbu iš pašaukimo. Man atrodo, kad tik mylėdamas savo darbą ir dirbdamas iš pašaukimo gali sukurti didžiausią vertę aplinkai. Automobiliais ir technika domiuosi nuo vaikystės ir džiaugiuosi, kad man pavyko savo hobį paversti darbu. Taip ir buvo įkurtas „Karservisas“, kuris gyvuoja jau 12 metų. Organizuodamas autoserviso veiklą, vadovaujuosi sąžiningumu ir kokybe, todėl automobilius taisome kaip sau. Klientai tai jaučia, todėl vieni kitiems rekomenduoja. Verslas per 10 metų išaugo vien rekomendacijų dėka. Kita vertus, šiame skubančiame pasaulyje autoserviso paslaugos yra aktualios kiekvienam vairuotojui, ypač sostinėje. Gal dėl to, kad nėra pakankamai išvystytas viešasis transportas, o gal tai lemia ir daugumos įpročiai bei patogumas keliauti savo automobiliais. Tai ypač aktualu per karantiną. Daugelis renkasi patogesnį ir saugesnį keliavimo būdą savo automobiliu, siekdami išvengti papildomų kontaktų su kitais žmonėmis. Galų gale man rūpi, kad kuo daugiau tvarkingų automobilių būtų saugiai eksploatuojami keliuose. Tikiu, kad su savo komanda prisidedame ir prie mažesnio avaringumo Lietuvoje.

Tomas vaikystėje. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dar pirmojo karantino metu visi turėjome progą iš naujo įvertinti savo poreikius, norus ir pasirinkimus. Ne vienam iš mūsų ne tik sustojo veikla, bet ir dažniau pradėjome klausti: ar tikrai mums reikia vieno ar kito dalyko? Ar tikrai verta pirkti, įsigyti? Kaip, jums sekėsi prisitaikyti prie kintančios situacijos, mažėjančių klientų poreikių, atsargesnio vartojimo? O gal mes taip smarkiai ir nepasikeitėme?

Neslėpsiu, karantino pradžioje situacija tikrai atrodė baisiai. Galvojau, kad darbai sustos ir bus sunku išlaikyti įmonę bei darbuotojų komandą. Supratau, kad turiu daryti kažką kitaip nei įprastai – pradėjau nuo aktyvios reklamos, ir ne tik. Pagrindinis akcijų tikslas buvo ne didžiulis pelnas, o siekis išgyventi. Kodėl? Nes jaučiau didelę atsakomybę ne tik už savo, bet ir darbuotojų šeimas, taip pat ir prieš valstybę. Turėjau mokėti už patalpų nuomą ir kitus būtinuosius mokesčius, kurių valstybė už mane nebūtų sumokėjusi. Ir nenorėjau, kad ji tai darytų. Nenorėjau būti dar viena našta, nes Lietuvoje buvo kur kas svarbesnių sričių, kurioms reikėjo pagalbos. Pradėjus aktyviai veikti, mano nuostabai, klientų vis daugėjo. Daugelis jų tapo nuolatiniais klientais, kurie toliau rekomenduoja mus savo pažįstamiems ir draugams.

Prasidėjus karantinui, akivaizdžiai ir labai „kūniškai“ patyrėme savotišką stoką. Ne savo valia daug ko negalėjome daryti tiek asmeninėse, tiek profesinėse srityse. Viena vertus, tai yra patogumo, saugumo netektis. Kita vertus, nepatogios situacijos gali provokuoti mūsų kūrybiškumą. Ar Jums versle reikėjo ieškoti naujų būdų veikti, išsilaikyti? Kas labiausiai pasiteisino, padėjo?

Karantinui prasidėjus teko pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Teko praleisti ir ne vieną bemiegę naktį sukant galvą ir planuojant tolesnius veiksmus pagal esamą situaciją, kai net nebuvo aišku, kaip ir kada ji gali pasikeisti nežinoma linkme. Kartu su žmona pasitelkėme visus savo pažįstamus, kurie turi daug verslo patirties. Su jais daug konsultavomės, ėmiausi įgyvendinti jų patarimus. Atsinaujinome feisbuko įmonės puslapį, taip pat pradėjome kurti įmonės internetinę svetainę, gryninomės klientų auditoriją, aktyviai ieškojome naujų, tobulinome aptarnavimo procesą, stebėjome verslui paramos priemones ir jose aktyviai dalyvavome. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Vienas didžiausių ir efektyviausių darbų buvo aktyvi reklama socialiniuose tinkluose. Karantino metu, žmonių lankomumas socialiniuose tinkluose smarkiai išaugo. Tad teko nugalėti savo baimę viešai kalbėti bei pradėti filmuoti įvairius akcijų ir edukacijų filmukus. Pirmi filmavimai sekėsi sunkiai, tekdavo filmuoti po keletą kartų. Klientų srautai buvo smarkiai sumažėję, negalėjau sau leisti samdyti įmonių, kurios filmuotų ir kurtų turinį socialiniams tinklams. Tą darėme kartu su žmona lydimi keleto žmonių patarimų ir konsultacijų. Turėjome patys sugalvoti turinį, nusifilmuoti, susirasti programas videomontažui ir išmokti su jomis dirbti. Tai tikrai buvo nauji ir neįprasti iššūkiai, kurie privertė visų pirma patobulėti ne tik automobilių remonto srityje. 

Šis kuriamas turinys ne tik priminė apie „Karserviso“ paslaugas mano klientams, bičiuliams ir pažįstamiems, bet ir jų draugams. Reklamos dėka apie mus sužinojo daugiau naujų žmonių. Tikrai buvo smagu sulaukti senų pažįstamų, kurie niekada anksčiau nesilankydavo servise, gal net nežinojo apie mano verslą ir nebūtų sužinoję, jei ne aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose. Taip pavyko apkrauti servisą darbais ir išlaikyti darbuotojus.

Edukacinius vaizdo įrašus nusprendžiau filmuoti ir dėl to, kad klientai galėtų suprasti prevencijos svarbą ir galėtų išvengti papildomų išlaidų automobilio remontui. Sulaukėme daug įvairių, ne tik palaikančių, bet ir kandžių komentarų… Žmonės šiais laikais sunkiai pasitiki vieni kitais, o ypač autoservisais, iš tiesų daug verslų siekia bet kokia kaina generuoti kuo didesnį pelną užmirštant kliento poreikius ir patį žmogiškumą. Teko ne kartą apginti save atsakant korektiškai ir duodant suprasti, kad net ir tai, kas mums neapsimoka finansiškai, duoda grąžą ir ilgainiui didina klientų skaičių bei pasitikėjimą mumis. Ilgainiui sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų apie mūsų paslaugas, tad supratau, kad mes tikrai darome kažką teisingai.

Šiais metais mane pastebėjo ir TV laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai, paskaitę socialiniuose tinkluose mano komentarus techniniais klausimais. Nuo mažens žiūrėdavau šią laidą ir žavėdavausi jos vedėjais ir specialistais, kurie pasakoja man įdomiomis temomis. Niekada nemaniau, kad šios laidos rengėjai patys mane susiras ir paprašys duoti interviu kaip specialisto automobilių srityje. Kodėl pakvietė būtent mane? Juk yra didesnių servisų ir turinčių ilgesnę darbo patirtį atstovų. Šį klausimą atvirai uždaviau mane kalbinusiam žurnalistui. Jo atsakymas buvo labai paprastas: jam patiko keli mano sąžiningi ir kompetentingi vieši komentarai socialiniuose tinkluose. O aš esu paprastas, kad transliuoju tai, kuo gyvenu, kokių vertybių laikausi ir tuo vadovaudamasis atlieku savo darbą. Džiaugiuosi, jog sukaupta profesinė patirtis buvo pastebėta ir įvertina. Tapau beveik nuolatiniu šios laidos reportažų dalyviu ir vis sulaukiu tiek rekomendacijų, tiek tiesioginių skambučių iš laidos prodiuserių.

Karantinui sutrikdžius įprastą gyvenimą, verslas taip pat patyrė nemenką finansinį smūgį. Tiesa, buvo kuriama įvairių pagalbos priemonių. Bet ar to pakanka? Ar tos priemonės padėjo ir ar vis dar padeda verslui išlikti? O tiksliau, ar padeda verslininkams ir jų darbuotojams išgyventi oriai?

Mums tikrai labai pasisekė, kad autoservisų verslas nebuvo visiškai sustabdytas ir su tam tikrais nepatogumais galėjome toliau vykdyti veiklą. Tik mano ir komandos aktyvių veiksmų dėka mums pavyko išgyventi ir išsaugoti darbo vietas. Jeigu būtume sėdėję sudėję rankas ir laukę karantino pabaigos, įmonė, net ir su valstybės parama nebūtų išgyvenusi nė vieno mėnesio. Apie orumą, deja, čia net negali būti kalbos. Kita vertus, aš manau, kad tokiose sudėtingose situacijose mes negalime visko numesti valstybei, priešingai – kiekvienas turime išlikti sąmoningas ir pagal galimybes stengtis išsilaikyti save su esama ar nesama valstybės parama. Juk mes visi ir sudarome valstybę.

„Karserviso“ komanda. Tomo Marecko asmeninio archyvo nuotrauka

Karantinas iš dalies atidengė ir pačių verslininkų veidus. Yra bandančiųjų išgyventi darbuotojų ar kolegų sąskaita, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie, rizikuodami negauti norimo pelno, ne tik palaikė savo darbuotojus, bet ir dalyvavo įvairiose pilietinėse iniciatyvose. Galima manyti, kad tai savotiška investicija, tačiau ji gali ir neatsipirkti. Kaip versle suderinti pelno siekį, žmogiškumą, pilietiškumą ar socialinę atsakomybę? Ar tai apsimoka?

Esu subūręs iš tiesų nuostabią komandą, todėl, prasidėjus karantinui, vienas iš svarbiausių mano tikslų buvo ją išlaikyti. Džiaugiuosi užaugintu abipusiu pasitikėjimu. Karantinui prasidėjus ir stipriai sumažėjus klientų srautui, su komanda turėjome nuspręsti, kaip dirbsime toliau. Mano nuostabai, darbuotojai patys pasisiūlė išeiti nemokamų atostogų ir taip prisidėti prie verslo išsaugojimo. Porą savaičių teko man pačiam remontuoti automobilius, taip pat aktyviai dirbti su reklama. Po truputį grįžtant klientų srautui, visa komanda grįžo atgal į įprastą darbo ritmą.

O socialinė atsakomybė man nebuvo svetima ir prieš karantiną. Tiesą sakant, karantino laikotarpiu ją dar labiau sustiprinau pradėdamas bendradarbiauti su Daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ bei Krizinio nėštumo centru. „Šeimos kortelės“ turėtojams (daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus) suteikiame papildomų nuolaidų remonto darbams, o bendradarbiaudami su Krizinio nėštumo centru kiekvieną mėnesį remontuojame automobilius vienišoms mamoms, dalį remonto darbų dengdami savo sąskaita. Taip pat jau ne pirmus metus kartu su žmona remiame kelias viešąsias įstaigas, kurių veikla tikime ir norime, kad jos gyvuotų. Tokioms organizacijoms šis karantino laikotarpis buvo ypač skausmingas, parama buvo kaip niekada reikalinga, džiaugiamės, kad galėjome šiais metais prisidėti prie jų veiklų dar didesnėmis sumomis.

Ar tai apsimoka? Finansiškai – žinoma, ne. Bet aš tikiu, kad kiekvienas padarytas geras darbas vienaip ar kitaip grįžta atgal kaip gėris. Jokios verslo analizės čia nepadarysi ir atsakymo negausi, kiek aukojimo dėka ateina naujų klientų. Tiesiog tai darome ne dėl išskaičiavimo, o iš nuoširdaus noro ir tikėjimo, jog geriausia daugyba yra dalyba. Ir tikrai nuoširdžiai tikiu, kad pradėtos naujos socialinės atsakomybės akcijos turėjo įtakos mano verslui augti. Dievas mus tikrai palaimino, praėję metai „Karservisui“ buvo vieni iš sėkmingiausių. Pavyko išsaugoti darbuotojų komandą, padidinti klientų skaičių, o ir finansine prasme tai tikrai nebuvo prasčiausi metai.