2020 12 18

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Verslas po karantino. Kaip gyvena verslininkai Skaidrė ir Andrejus Leonovai

Kava bei šokiladas „Coffee1“ kavinėje. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Tęsiame pažintį su įvairių sričių verslininkais, kurie savaip išgyvena pandemijos ir jau antro karantino laikotarpius. Šį kartą kalbiname šeimos verslo savininkus Skaidrę ir Andrejų Leonovus.

Papasakokite trumpai apie save ir savo verslą. Kodėl, Jūsų manymu, tai, ką darote, yra svarbu?

Atstovauju kavos barui „Coffee1“. Įsikūrėme 2015 metais. Labai mėgstame kavą, Užupį ir žmones, tad laukiame visų puodeliui rūšinės kavos prie pat Užupio Angelo. Laikui bėgant veiklą papildėme, patys gaminame ledus (šiltuoju sezonu), o šaltuoju – rankų darbo šokoladą. Galiu drąsiai teigti, jog per 5 metus veikla tapo mūsų šeimos gyvenimo būdu, net vaikai žino, kad tėvų laiką reikia dalintis su kavine, patys nekantrauja prisidėti ūgtelėję.

Prieš metus turbūt nedvejodama būčiau atsakiusi, jog veikla pirmiausia svarbi mums, nes ji yra mums ne tik smagi, tai – mūsų šeimos pajamos, mes iš to gyvename. Tačiau būtent karantinas atskleidė, kad esame reikalingi ir kitiems. Prasidėjęs karantinas buvo labai sunkus mums pirmiausia psichologiškai, suvokus, kad tai, ką taip puoselėjome, gali sugriūti labai greitai. Tačiau žmonės nepaliovė dėkoti, kad dirbame, kad turi progą ateiti ar net atvažiuoti puodelio kavos, persimesti keliais žodžiais, tad po darbo dienos sugrįždavome pilni įkvėpimo dėl begalinio palaikymo, kokį jautėme iš mus aplankančių žmonių.

Skaidrė ir Andrejus Leonovai. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dar pirmojo karantino metu visi turėjome progą iš naujo įvertinti savo poreikius, norus ir pasirinkimus. Ne vienam iš mūsų ne tik sustojo veikla, bet ir dažniau pradėjome klausti: ar tikrai mums reikia vieno ar kito dalyko? Ar tikrai verta pirkti, įsigyti? Kaip Jums sekėsi prisitaikyti prie kintančios situacijos, mažėjančių klientų poreikių, atsargesnio vartojimo? O gal mes taip smarkiai ir nepasikeitėme?

Kalbant apie save, niekad nebuvome patekę į situaciją, kad neskaičiuotume ir nevertintume. Nuo pat įsikūrimo, net nuo patalpų įrengimo esame linkę papildyti ir pritaikyti, o ne be saiko ir neprasmingai vartoti. 

Kalbant apie vartotojus, jaučiame, kad žmonės nebekeliauja, tad nesulaukiame turistų. Na, o tai, kad žmonės prasmingiau leidžia laiką, daugiau dėmesio skiria vienas kitam, labiau renkasi kokybę ir pažinimą, mus džiugina ir nė kiek neprasilenkia su mūsų pačių vertybėmis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Prasidėjus karantinui, akivaizdžiai ir labai „kūniškai“ patyrėme savotišką stoką. Ne savo valia daug ko negalėjome daryti tiek asmeninėse, tiek profesinėse srityse. Viena vertus, tai yra patogumo, saugumo netektis. Kita vertus, nepatogios situacijos gali provokuoti mūsų kūrybiškumą. Ar Jums versle reikėjo ieškoti naujų būdų veikti, išsilaikyti? Kas labiausiai pasiteisino, padėjo?

O taip! Savo metų pasiekimu tituluojame parduotuvę internete. Taip pat, pajutę, kad tokiu laikotarpiu turime būti itin lankstūs, praplėtėme ir savo pačių gamybą, išsigryninome prioritetus.

Karantinui sutrikdžius įprastą gyvenimą, verslai taip pat patyrė nemenką finansinį smūgį. Tiesa, buvo kuriama įvairių pagalbos priemonių. Bet ar to pakanka? Ar tos priemonės padėjo ir ar vis dar padeda verslui išlikti? O tiksliau, ar padeda verslininkams ir jų darbuotojams išgyventi oriai?

Sakau garsiai: padėjo. Kuriam laikui to pakaks, negaliu atsakyti, kaip ir niekas negali tiksliai pasakyti, kiek laiko to reikės.

„Coffee1“ kavinė pirmojo karantino metu. Asmeninio archyvo nuotrauka

Karantinas iš dalies atidengė ir pačių verslininkų veidus. Yra bandančiųjų išgyventi darbuotojų ar kolegų sąskaita, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie, rizikuodami negauti norimo pelno, ne tik palaikė savo darbuotojus, bet ir dalyvavo įvairiose pilietinėse iniciatyvose. Galima manyti, kad tai savotiška investicija, tačiau ji gali ir neatsipirkti. Kaip versle suderinti pelno siekį, žmogiškumą, pilietiškumą ar socialinę atsakomybę? Ar tai apsimoka?

Manau, darant gerus darbus nereikėtų galvoti apie atsiperkamumą ir grąžą. Tiesiog gali sau leisti tai daryti, ar ne. Mums daugiau džiaugsmo suteikia galimybė dovanoti, nei gauti dovanų. Kol kas nesame tokie dideli, kad galėtume daryti matomus gerus darbus, tačiau visuomet pagal galimybes palaikome vietines Užupio iniciatyvas, stengiamės išsaugoti komandą, kurią turime iš tiesų puikią. Mums pasisekė, kad ir patys esame apsupti nuostabių žmonių, kurie mums linki išlikti.