Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 08 12

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Viceministrė J. Neliupšienė: artimiausioje ateityje Lietuvai reikės dešimčių tūkstančių aukštųjų technologijų specialistų

Jovita Neliupšienė. Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas

„Jei norime turėti ne tik duonos, bet ir sviesto, reikia daugiau studentų, stojančių į technologines specialybes“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius Romualdas Kliukas, atkreipdamas dėmesį į mažėjantį susidomėjimą STEM (gamtos, technologijos, inžinerijos ir matematikos) studijomis.

Europos Sąjungoje STEM sektoriai sukuria 49 proc. daugiau pridėtinės vertės, palyginti su kitais sektoriais. Prognozuojama, kad iki 2025 m. Lietuvos inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 000 darbo vietų, o inžinerinių specialistų poreikis kasmet išaugs 2–3 tūkstančiais. INFOBALT duomenimis, net 78 proc. įmonių ruošiasi plėsti IT skaitmeninimo dalį, o tam reikės net 13 000 specialistų. Tad kaip paskatinti jaunus žmones rinktis inžinerines ir IT specialybes? Kaip Lietuva galėtų tapti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalimi?

Apie tai kalbamės su Ekonomikos ir inovacijų viceministre JOVITA NELIUPŠIENE.

Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios inžinerinio sektoriaus specialistus, guodžiasi, kad mažėja studijuojančiųjų jose skaičius. Ar tai būdinga tik Lietuvai, ar ir visai Europos Sąjungai? Kodėl Lietuvai svarbu turėti kuo daugiau studentų, pasirenkančių STEM studijas?

Stojančiųjų į STEM studijas mažėjimas europiniame kontekste neatrodo išskirtinis: Lietuvoje jų yra 25 procentai, kitose šalyse 27–28 proc. Ekonominę gerovę kuria aukštos pridėtinės vertės sektorius, kuriam būtini specialistai. Tiek mūsų kaimynėje Estijoje, su kuria bandome kartais lygintis, tiek Vokietijoje, kurioje studijuojančiųjų inžinerines ar technologines specialybes skaičius yra didžiausias, tiek visoje Europos Sąjungoje tokių specialistų skaičius mažėja, tad visos šalys suinteresuotos paskatinti kuo daugiau jaunų žmonių rinktis STEM studijas. Mažėjantį studijuojančiųjų skaičių lemia tokių studijų sudėtingumo baimė, taip pat ir žinių, kad, baigus tokią specialybę galėsi turėti gerai apmokamą darbą, stygius. Norėtųsi, kad tos specialybės būtų orientuotos į ateitį, nes technologijos eina didžiuliais žingsniais.

Simo Bernoto / „Vilnius TECH“ nuotrauka

„Teltonika loT Group“ vadovas Arvydas Paukštys, planuojantis puslaidininkių gamybą Lietuvoje, žada įkurti Lietuvos universitetuose tris studentų, kuriuos mokys profesorius iš Taivano, grupes. Ar Lietuva galėtų susirasti savo nišą šiameBen svarbiame sektoriuje?

Pandemijos metu kilo puslaidininkių, kurie šnekamojoje kalboje vadinami čipais, krizė, kuomet sutrūkinėjo vertės grandinės, transportavimas. Ypatingą puslaidininkių poreikį išaugino politinis sprendimas pereiti prie žaliojo kurso. Europos Sąjunga parengė vadinamąjį puslaidininkių aktą, kuris numato tiek bendrąjį finansavimą, tiek bendros gamybos grandinės suformavimą Europoje, numatant, kaip dalintis puslaidininkiais krizės atveju, kad nesustotų gamyba. Į šią grandinę įtraukti dizainas, parengiamieji darbai, prietaisų gamyba, kas galėtų tapti niša Lietuvai, turinčiai išvystytą pramonę.

Turime nemažai žmonių, kurie renkasi inžineriją, fiziką, nepaisant to, kad skaičiai mažėja. Turime stiprią lazerių pramonę, o puslaidininkiai yra jai artimi. Turime gana didelį mokslinį įdirbį medžiagų tyrimuose ir norime dalyvauti vertės grandinėse, gaminant puslaidininkius, nes kol kas esame jų vartotojai. Tad mūsų bendradarbiavimas su Taivanu svarbus ne tik rengiant specialistus, bet ir galvojant, kaip sukurti tą pridėtinę vertę. Tai gali būti puslaidininkių dizainas, testavimas, bandomoji gamyba, nes visi suprantame, kad nepastatysime milžiniškos gamyklos čia, Lietuvoje, per vienus metus. Turėdami ambicingų verslininkų, turėdami specialistų, turėdami resursų, kurių reikia gamybai – pavyzdžiui, vandens, smėlio, – galime tapti tos vertės grandinės dalimi.

Taivano puslaidininkių korporacija TSMC. EPA nuotrauka

Kokią BVP dalį sukuria STEM sektorius Lietuvoje? Kaip sudominti šiandienos jaunimą mokslu? Kaip atrasti ir ugdyti talentus, kurie kurs rytojaus inovacijas?

Gyvybės mokslų industrija sukuria 2,3 proc. BVP. Nacionaliniame pažangos plane ir Vyriausybės programoje užsibrėžta iki 2030 m. pasiekti 5 proc. BVP. Inžinerijos pramonė sukuria beveik 6 proc. BVP; norėtųsi šį skaičių paauginti iki 8 proc. BVP 2030-aisiais. IT sektorius dabar sukuria apie 4 proc. BVP, planuojama, kad 2030 m. jis sieks 5 proc. BVP. Tačiau reikia turėti omenyje, jog kitos pramonės šakos irgi auga, tad itin aukštos pridėtinės vertės sektorių turime auginti žymiai sparčiau.

Užsienio kapitalo įmonės, mokančios didesnius atlyginimus nei vidutinis, vyrauja tarp didelę vertę sukuriančių įmonių. Man atrodo, tai yra geriausias atsakymas studentui: rinktis tas specialybes, kurių šiuo metu trūksta, kurios nacionaliniame pažangos plane yra prioritetinės. Pavyzdžiui, Panevėžyje įsikūrusioje elektroninės inžinerijos įmonėje inžinierius gauna keturis kartus didesnę algą nei viceministras!

Kai skyrėme stipendijas, skatinančias rinktis STEM studijas regionuose, pastebėjome subruzdimą ir versle, kuris jau ateina su savo finansinėmis paskatomis, pameistrysčių programomis. Ir tai yra paskata verslui įsitraukti į bendruomeninę veiklą, šviesti, pritraukti moksleivius, kviesti juos pas save, rodyti, kaip dirba jauni žmonės, baigę studijas. Yra įmonių, kurios metai iš metų bendradarbiauja su mokyklomis ir profesinio ugdymo įstaigomis. Žinome, kad bent keli dideli užsienio investuotojai bendradarbiauja su Visagino profesine mokykla ir savo specialistus ten ne tik rengia, bet padeda juos perkvalifikuoti, kas svarbu keičiantis technologijoms.

Kaip, Jūsų nuomone, tiksliųjų ir gamtos mokslų studijomis galime sudominti vaikus ir paauglius? Gal galite pasidalinti užsienio šalių patirtimi?

Bandome surasti geriausių instrumentų, kurie galėtų sudominti jaunus žmones. Tai galėtų būti STEM centrai, robotikos akademijos. Mūsų ministerija regioniniams universitetams skiria stipendijas kaip paskatą prie valstybinio finansavimo, siekdama užtikrinti, kad tie talentai atsirastų ne tik didžiųjų miestų universitetuose, turinčiuose daugiau galimybių dėl savo vardo, išvystytų programų ar tarpdisciplininių studijų, bet ir regionuose esančiose laisvosiose zonose, pramonės parkuose, kur kuriasi daugybė įmonių.

Užsienio šalyse yra daug privačių iniciatyvų, projektų, siekiančių paskatinti jaunus žmones domėtis aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis technologijomis. Į ugdymo modelį įtraukiama individualizuota programa – į tokį modelį įtraukiami netgi dvylikamečiai, tokias programas baigiantys sulaukę 17–18 metų. Paaugliai gali rinktis įvairius modelius: nuo žaidimų programavimo, kas vaikams labai patrauklu, iki muzikos programavimo ar kompiuterių dizaino.

Įvairios asociacijos – tokios kaip vienaragių ar INFOBALT, vienijančios daugybę IT įmonių, tvirtina, kad artimiausiu metu IT specialistų trūks, tad reikia pritraukti jaunus žmones, turinčius gebėjimų IT srityje. Tai gali jiems praversti net pasirinkus kitokią specialybę ateityje. Norėtųsi, kad tie įvairūs modeliai skatintų jaunus žmones rinktis STEM studijas – ir ypač norėtųsi, kad jas rinktųsi mergaitės.

2015 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, gamtos ir tiksliuosius mokslus rinkosi tik viena mergina iš dešimties. Kaip galime paskatinti merginas rinktis šias studijas? Ar tokių programų kaip „Women Go Tech“ turėtų būti daugiau?

Statistika atskleidžia, kad esame antroje ar net pirmoje vietoje visoje ES pagal moterų mokslininkių techniniame sektoriuje skaičių. Tačiau, norint merginas pakviesti rinktis tiksliuosius ar gamtos mokslus, reikia ne tik mokymų, bet ir lyderystės pavyzdžių. Aukštas pareigas įmonėse einančios moterys turėtų būti labiau pastebimos. Kai jaunos merginos sako, kad „nerasiu gero ar gerai apmokamo darbo“, tai tik rodo, kad jos nėra susidūrusios su moterimi, užimančia vyriausiosios inžinierės postą kokioje nors gamykloje ar dirbančia vyriausiąja programuotoja žaidimų industrijoje.

Ar pakaks specialistų, parengtų Lietuvoje? Gal teks jų kviestis iš svetur? Turime daug IT sektoriaus įmonių, perkėlusių savo veiklą iš Baltarusijos, tad kaip galėtume išnaudoti tokias galimybes?

Baltarusijos IT įmonės po 2020 metais įvykusių sufalsifikuotų rinkimų ir prasidėjusio karo Ukrainoje pasitraukė į užsienį, taip pat ir į Lietuvą. Beveik visas jų kuriamas produktas yra skiriamas eksportui, jis duoda pajamų Lietuvai per sumokamus mokesčius. Ir tai kuria savotišką ekosistemą, kuomet įmonės plečiasi, priima daug inovatyvių, sėkmingai parduodamų sprendimų. Tokių įmonių darbuotojai čia atsikelia su vaikais, juos lavina tarptautinėse ar lietuviškose mokyklose. Stebėdami, ar persikeliančios į Lietuvą įmonės neturi sąsajų su rusiškuoju ar baltarusiškuoju kapitalu, taip pat stebime, kokius atlygius savo darbuotojams jos moka; svarbu, kad jie nebūtų mažesni nei pusantro vidutinio atlyginimo, mokamo Lietuvoje. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija radome būdą mokyti lietuvių kalbos ne tik darbuotojus, bet ir su jais atvykstančius šeimos narius, kurie užsiregistruoja papildomai paslaugai į Užimtumo tarnybą. Taigi, jei norime išlaikyti specialistus Lietuvoje, turime pasirūpinti ir elementariomis integravimo sąlygomis.

Akivaizdu, kad didžiulės tarptautinės kompanijos Lietuvoje pirks kai kurias paslaugas – auditą, teisininkus, buhalteriją. Plėsdamos savo veiklą jos įdarbins ir Lietuvos specialistus, užtikrins mūsų ekonomikos gyvybingumą, ir tai būtų mūsų sėkmės pavyzdys ir formulė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.