2022 04 15

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Vienas iš nušalintų ortodoksų kunigų G. Sungaila: tai tik pradžia, bus ir daugiau atleistų dvasininkų

Vilniaus ortodoksų Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra. Zoran / Wikipedia.org nuotrauka

Rusios Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys trys lietuviai dvasininkai, kritikuojantys Rusijos invaziją Ukrainoje bei patriarchą Kirilą, susilaukė savo vadovybės nemalonės. Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš užimamų pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės Bažnyčioje.

Tai yra pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukia tokių nuobaudų.

(ATNAUJINTA: balandžio 18-ąją apie situaciją prabilo Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus. Išplatintame pranešime jis rašo: „Atėjo metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta – apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio Patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie savo ketinimus prabilo viešai.

Kas tie kunigai? Jų vardai yra žinomi, jie yra pasiskelbę didvyriais ir kankiniais, tačiau iš tiesų tėra sunkiai nusidėję Dievui Bažnyčios skaldytojai. Jie patys pasirinko nesantarvės kelią, ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius.“ Iš Maskvos patriarchato išeinantys ortodoksų dvasininkai metropolito kaltinimus neigia.)

Staiga patenkintas prašymas

Vienas iš nušalintų kunigų, Gintaras Jurgis Sungaila, „Bernardinams“ pasakoja, kad jis, kartu su kun. Vitaliu Dauparu, iš Inokentijaus bei Amvrosijaus atleidimo raštus gavo šiandien.

„Mes liekam kunigais, bet be jokios tarnystės, be jokių pajamų. Laisvo plaukiojimo kunigai“, – sako G. Sungaila. Pasak dvasininko, jie nebegali imtis jokių aktyvių veiklų ir tarnysčių, jiems draudžiama vieniems aukoti Dieviškąją liturgiją, nebent jeigu prisijungti leidžia vietos klebonas. Šiems kunigams taip pat palikta galimybė priimti Komuniją ar melstis kartu su kitais parapijiečiais.

Anot kunigo, vyskupai nušalinimą motyvuoja tuo, kad patys G. Sungaila ir V. Dauparas kovo pradžioje į arkivyskupiją patys buvo kreipęsi dėl Maskvos patriarcho Kirilo minėjimo pamaldų metu:

„Jie teigia, kad tai nesusiję su tėvo Vitalijaus [Mockaus] atleidimu, o mes juk patys paprašėm būti nušalinti. Tame yra dalis tiesos. Mes parašėme tokius pareiškimus. Aš asmeniškai rašiau taip: aš, tarnaudamas Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) parapijoje, negaliu liturgijoje minėti patriarcho Kirilo, man tai prieštarauja sąžinei. Negaliu jo vadinti „didžiuoju ponu ir mūsų tėvu“. O jeigu ir toliau reikės tai daryti, aš išeinu.“ Panašų pareiškimą parašė ir kun. Vitalis Dauparas.

Kun. Gintaras Jurgis Sungaila. Asmeninio archyvo nuotrauka

Metropolitas Inokentijus tąkart kunigams pasiūlė neskubėti ir dar pagalvoti. Kun. Vitalis Dauparas neilgai trukus pats pristabdė savo aktyvią tarnystę. Tuomet buvo priimti kompromisiniai sprendimai – kun. Gintaras Jurgis Sungaila vietoje kun. Vitalio galėjo aukoti liturgiją Vilniaus Šv. Paraskevės bažnyčioje, o šioje parapijoje (taip pat ir pamaldose ukrainiečių kalba) leista liturgijos metu neminėti Kirilo vardo.

Tuo metu kun. Vitalis, nors neaukojo „Mišių“, ir toliau liko atsakingas už parapijos bendruomenę bei ortodoksų kapines.

Tačiau dabar vyskupai priėmė jau kitokį sprendimą.

„Kažkas įvyko, kad staiga arkivyskupija patenkino dviejų kunigų prašymus ir atleido tėvą Vitalijų. Viskas vienu metu, per vieną diena. Kodėl? Jie sako, kad tai – atsitiktinumas. Na, koks dar atsitiktinumas?“ – klausia kun. G. Sungaila.

Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno katedros kiemo vartai. Syrio / Wikipedia.org nuotrauka

Lietuviai kunigai – ne vieninteliai?

Kodėl vyskupai Inokentijus bei Amvrosijus priėmė tokį sprendimą būtent dabar? „Čia galima tiktai spėlioti. Bet, kadangi mes visi trys esam viešai išreiškę savo nuomones apie patriarchą, kad mes nepritariam jo pozicijai dėl karo Ukrainoje ir kad mes smerkiame šį karą – tai galbūt kažkoks buvo spaudimas dėl to padarytas? Nes kitaip kodėl visi šie trys atleidimai įvyko kartu? Sunkiai patikėčiau, kad tai sutapimas“, – svarsto G. Sungaila.

G. Sungaila priduria, kad trys lietuvių kunigai – ne vieninteliai, kurie bus atleisti ar visiškai nušalinti nuo savo tarnysčių: „Tokių pareiškimų dėl patriarcho neminėjimo yra ir daugiau. Tik mes viso masto nežinom. Yra kunigų, kurie visai neteks darbo, kai kurių ir žmonos liks bedarbės. Aš pats esu VDU doktorantas, gaunantis stipendiją. Dėl to man finansinio smūgio nebus. Bet kitiems bus.“

Šiuo metu „Contribee“ platformoje, paskyroje „Ortodoksas.lt“, renkama parama darbo netekusiems kunigams. Kadangi G. Sungaila gauna pajamų iš universiteto, į jo platformą surinktus pinigus žada pervesti tiems dvasininkams, kurie liks be nieko.

Kunigas mąsto, kad galbūt jis su kolegomis ieškos „kitų išeičių“, kur tarnauti. Kol kas nieko konkrečiai šia tema negalvojama, tačiau neatmetama galimybė, kad jie prašysis būti priimami į kurios nors kitos šalies ar patriarchato Ortodoksų Bažnyčią.

Kun. Vitalijus Mockus. Asmeninio archyvo nuotrauka

Aktyvūs, atvirai pasisakantys dvasininkai

Kun. Vitalijus Mockus iki šiol ėjo Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kanclerio bei Vilniaus dekano pareigas, taip pat buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedros klebonas. Prasidėjus karui Ukrainoje, dvasininkas, kaip arkivyskupijos atstovas spaudai, ne kartą viešai pareiškė, kad Lietuvos ortodoksai smerkia Rusijos agresiją bei šios šalies vadovus dėl pradėtų karo veiksmų.

Kai, besitęsiant karui, Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas vis atviriau ėmė vartoti prieš besiginančią Ukrainą ir Vakarus nukreiptą Kremliaus retoriką, kun. Vitalijus tikino, kad patriarcho pasisakymai politinėmis ir karo temomis Lietuvos ortodoksų „visiškai neįpareigoja“, taigi, jie neprivalo sutikti su Kirilo išsakytais teiginiais.

Karo Ukrainoje tema kun. V. Mockus visada kalbėdavo diplomatiškai ir dalykiškai, nesiveldavo į diskusijas socialiniuose tinkluose ir stengdavosi pateikti ne savo asmeninę, o Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos poziciją. Kita vertus, vietos ortodoksai kun. V. Mockų pažįsta kaip labai patriotišką lietuvį.

Kun. Vitalis Dauparas Vilniaus ortodoksų Šv. Paraskevės parapijos / Paraskevi.lt nuotrauka

Kur kas aktyviau ir asmeniškiau viešojoje erdvėje dėl Rusijos ir patriarcho Kirilo pasisako kiti du lietuvių ortodoksų dvasininkai. Kun. Vitalis Dauparas pirmasis iš Lietuvos ortodoksų atvirai pasmerkė Kirilo žodžius ir veiksmus. Dėl patriarcho pozicijos bei jo skleidžiamos „rusiškojo pasaulio“ ideologijos, kun. Vitalis jau anksčiau buvo savo iniciatyva atsitraukęs iš aktyvios veiklos Lietuvos vyskupijoje.

„Negaliu sutikti [su Kirilu] ir 100 proc. angažuotis Maskvos patriarchate“, – kovo 23 d. savo feisbuko paskyroje rašė V. Dauparas. Iki tol jis klebonavo lietuviškojoje Vilniaus Šv. Paraskevės parapijoje, buvo atsakingas už ortodoksų kapines.

Gintaras Sungaila konferencijoje „Tėvo namai. Krikščionių vienybės link: iššūkiai ir kaip su jais kautis“. Lino Atgalainio nuotrauka

Kun. Gintaras Jurgis Sungaila taip pat atvirai kritikuoja Maskvos patriarchą Kirilą, smerkia Rusijos agresiją. Lietuvis lig šiol tarnavo vikaru Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedroje, buvo ortodoksų leidinio vyr. redaktorius. Kun. Gintarą galima vadinti tikru „ortodoksijos populiarintoju“ – tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose jis visada stengiasi išsamiai ir suprantamai perteikti Ortodoksų Bažnyčios teologiją bei aktualijas.

Kun. V. Mockui netekus savo pareigų, jam išlieka teorinė galimybė užimti kitas – tarnauti parapijose ir pan. Tuo metu nuo bet kokios aktyvios tarnystės nušalintiems kunigams G. Sungailai bei V. Dauparui neapribotam laikui užsiveria visi keliai Bažnyčioje – taigi, nebebus galima gauti ir lėšų už tarnystes.

Vietoje „didesnės nepriklausomybės“ siekio – nusilenkimas Maskvai?

Kas čia vyksta? Klausimas, turbūt kilsiantis daugeliui, kurie seka Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu. Žinia apie nušalintus kunigus skamba šokiruojamai ir nesuprantamai, turint omenyje vos prieš kelias savaites demonstruotą gan „disidentinę“ paties metropolito Inokentijaus laikyseną. Kovo 17-ąją jis išplatino viešą laišką tikintiesiems, kuriame pasmerkė Rusijos veiksmus ir pabrėžė, kad Lietuvos ortodoksai nesutinka su Kirilo pasisakymais apie karą. Taip pat buvo pasakyta, kad „Lietuva nėra Rusija“, o arkivyskupija sieks „dar didesnės nepriklausomybės“ nuo Maskvos.

Kirilui nepritarianti ortodoksų bendruomenės dalis visoje Europoje sveikino tokį drąsų Inokentijaus kreipimąsi. Tiesa, metropolitas nepaaiškino, kaip suprasti tą „dar didesnę nepriklausomybę“, tačiau išreiškiamas noras būti vis labiau savarankiškiems (šiuo metu labiausiai „pastebimi“ saitai – Maskvos patriarchas turi teisę Lietuvai skirti vyskupus, be to, pagal Rusios Ortodoksų Bažnyčios tradiciją, ortodoksų dvasininkai Dieviškosios liturgijos metu mini patriarcho vardą).

Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vadovas arkivyskupas metropolitas Inokentijus. Evgenios Levin nuotrauka

Kaip „Bernardinams“ viename pokalbyje (kurį planavome publikuoti kitą savaitę) užsiminė ortodoksų diakonas Joanas Stankevičius, Lietuvos ortodoksai norėjo eiti Latvijos ir Estijos keliu (šios minties pašnekovas neplėtojo, tačiau paminėtose šalyse sudaryta galimybė vietos ortodoksams rinktis priklausyti Maskvos arba Konstantinopolio patriarchatui; tuo metu Lietuvoje tėra vien tik Maskvos patriarchato parapijos).

Toje pačioje laidoje Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos deleguotas pašnekovas tikino, kad artimiausiu metu laukia svarbūs pokyčiai, kalbant apie šią „didesnę nepriklausomybę“.

Tačiau tai, kaip pasielgta su lietuviais kunigais, kelia rimtų klausimų ir abejonių, ar arkivyskupija tikrai nori atsiriboti nuo Maskvos, kaip buvo skelbta. Kas nutiko su Inokentijaus drąsa? Galbūt jis po savo atviro laiško sulaukė grasinimų iš Maskvos ir nusprendė įvykdyti nurodymą susidoroti su išsišokėliais kunigais?

„Jeigu jis tą laišką rašė sąžiningai, galbūt vėliau kažkas pasikeitė? Gal kažkas spaudimą padarė, kas ten žino. Bet mano pozicija visiškai sutampa su metropolito Inokentijaus oficialia pozicija, parašyta tame laiške“, – svarsto kun. G. Sungaila.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Žinią apie Lietuvos ortodoksus taip pat paskelbęs interneto portalas Delfi.ru atkreipia dėmesį į rusų žurnalisto Konstantino Eggerto įrašą feisbuke (paryškinta mano – S. B.):

„Nauja drama Rusios Ortodoksų Bažnyčios vyskupijoje Lietuvoje. Kunigai, kurie atsiribojo nuo patriarcho Kirilo pozicijos dėl Ukrainos, atleisti ir nušalinti iš pareigų. Metropolitas Inokentijus (kuris iš pradžių palaikė „disidentus“) į atsilaisvinusius svarbiausius administracinius postus paskyrė Maskvai ištikimą vyskupą. Akivaizdus Maskvos bandymas pažaboti kai kurių Lietuvos parapijų persikėlimo į kitas jurisdikcijas galimybę. Pavyzdžiui, į Lenkijos Ortodoksų Bažnyčią. Signalas Latvijos ir Estijos vyskupijoms, kuriose vyrauja tos pačios nuotaikos.“

Lietuvoje, be Inokentijaus, tėra vienas ortodoksų vyskupas – Lietuvos pilietybę turintis, lietuviškai gerai kalbantis Trakų vyskupas Amvrosijus Fedukovičius. Jeigu tai, ką apie jį (jau ne pirmą kartą) rašo K. Eggertas, yra tiesa – tuomet situacija tampa labai rimta.

„Aš sutinku su žurnalistu, čia mano asmeninė nuomonė. Nes jis nuo pat pradžių kišdavo Maskvos pamokslininkų raštus, kuriuose aiškinama, kad būtina minėti patriarchą. Siūlė bausti mane ir Vitalį už „mūsų neklusnumą“. Tad vyskupą Amvrosijų matau kaip Maskvos interesų propaguotoją“, – pripažįsta kun. G. Sungaila.

Kaip bebūtų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija ir jos vadovas Inokentijus vienu savo veiksmu nubraukia viską, ką pozityvaus bandė statyti dar prieš kelias savaites. Kad Ortodoksų Bažnyčią Rusijoje bjauroja purvina dėmė – jau senokai aišku. Tačiau dabar tas šėšėlis sparčiai slenka Bažnyčios Lietuvoje link.

Visas ankstesnis įdirbis ir kalbos iš serijos „mes, ortodoksai, esame su Lietuva“, visuomenėje gali labai greit netekti prasmės. O kiekvienas doras Lietuvos ortodoksas tiesiog privalės kelti rimtą sąžinės klausimą, ar likti Maskvos patriarchate, kuris juodina ortodoksiją ir mūsų valstybėje. Ir jau tą daro atvirai.