Vienuolyno salėje filmo „Paradas“ kūrėjų ir kunigo akistata

„Buvo tikrai baisu susidurti su Bažnyčios institucija – ar supras, ar leis filmuoti?“ – nuoširdžiai prisipažįsta Lietuvoje tikrą furorą sukėlusios ironiškos komedijos „Paradas“ scenaristas ir režisierius Titas Laucius. Šis nerimas jau seniai išsisklaidęs, o filmo kūrybinę komandą į susitikimus mielai kviečia Lietuvos bažnyčių bendruomenės.

Vienas iš tokių susitikimų įvyko Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, kur filmo „Paradas“ komandą kalbino brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas OP. „Dominikonų tradicijoje jau nuo pačios pradžios, nuo XIII amžiaus, pabrėžiama jų, vienuolių, pareiga būti kryžkelėse ir pasieniuose. Tai yra tenai, tose vietose, kur susimaišo skirtingi gyvenimai, tradicijos, požiūriai… Kur svetimas ir kitas – toks dažnas svečias, kad tampa be galo artimas, taip savas“, – po susitikimo savo feisbuko paskyroje rašė brolis Mindaugas.

Jam patinka klausyti ir įsiklausyti į žmonių istorijas, o kaip Biblijos žmogui, vienuoliui „Parade“ buvo įdomu atrasti biblinių siužetų, Biblijos nuotrupų, kaip jis sakė, tyčia ar netyčia paliktų filme.

„Tikrai nustebau televizijos laidoje „Išpažinimai“ išgirdęs, kad ruošdamasis filmui skaitei Penkiaknygę“, – susitikime į filmo režisierių T. Laucių kreipėsi brolis Mindaugas. Filmo kūrėjų jis klausė: kiek Dievo yra filme?

„Pilna! Visas filmavimo procesas buvo palaimintas, kitaip ir būti negalėjo“, – nė akimirkos nebejodama broliui atsakė viena iš filmo aktorių, vyriausiosios dukters vaidmens atlikėja Asta Zacharovaitė, o T. Laucius pridūrė Dievą atradęs kūrybos sprendimuose.

Rež. Tito Lauciaus filmo „Paradas“ (2023 m., Lietuva) filmavimas. Vismantės Ruzgaitės nuotrauka

Ir vis dėlto smagiausiu susitikimo akcentu tapo filmo režisieriaus ir šešerius metus Vilniaus arkivyskupijos Bažnytiniame teisme dirbusios Donatos Špokaitės akistata. Paaiškėjo, kad būtent Donata gavo pirmąjį režisieriaus laišką, kuriame jis teismui išdėstė savo filmo sumanymą.

„Rašydamas filmo scenarijų mėginau visaip išvengti Bažnytinio teismo, tačiau istorija liko tarsi nepilna. Tada suradau teismo pašto adresą ir parašiau laišką. „Garbė Jėzui Kristui“, – pasisveikinau jame. Atsakymą gavau visiškai paprastą: „Sveiki.“ Tada pagalvojau: ir kuo čia apsimetinėju?!“ – prisiminė T. Laucius.

Būtent šį jo laišką ir perskaitė anuomet Bažnytiniame teisme dirbusi D. Špokaitė. „Buvo tikrai juokinga, kad kažkas nori kurti filmą apie mūsų teismą. Negalvojau, kad rašo rimtai, dar pasišaipiau su kolegomis, o paskui laišką persiunčiau į Komunikacijos skyrių ir paprašiau pasidomėti“, – susitikime pasakojo buvusi teismo darbuotoja.

Anot jos, vienintelė gryna tiesa filme – burzgiantis kavos aparatas. Iš tiesų teismo patalpose tuo metu buvo pastatytas senutėlis kavos aparatas, kuris garsiai burzgė. Tik kavos iš jo atėjusiems pasauliečiams niekas nesiūlydavo.

Ji pati Bažnytiniame teisme dirbti pradėjo atsitiktinai. Baigusi žurnalistikos studijas atėjo į darbo pokalbį Vilniaus arkivyskupijoje. „Reikalavimų nebuvo daug, tačiau prisiekti Šventuoju Raštu, kad saugosiu paslaptis, turėjau. Dalyvavau iškilmingoje priesaikos ceremonijoje“, – pasakojo D. Špokaitė. Šis jos pasakojimas sukėlė nedidelę sumaištį, – filmo režisierius prisipažino norėjęs tokią priesaikos sceną panaudoti filme, tačiau pamanęs, kad ji neegzistuoja.

Susitikime išaiškėjo ir dar viena tikroviška filmo detalė. „Kartais, netikėtai išėjęs į koridorių, gali pamatyti prie durų prigludusį ir pokalbį viduje besistengiantį nugirsti teismo dalyvį“, – su šypsena Bažnytinio teismo koridorių paslaptis pasakojo D. Špokaitė.

„Gali būti, kad filmo scenarijus būtų pasikeitęs, jei su Donata būčiau susipažinęs anksčiau“, – juokavo filmo režisierius T. Laucius.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!