2021 01 05

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Vilniaus pilių riteriui ir metraštininkui dr. K. N. Kitkauskui – 90-dešimt

Portretas.
Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistas, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Vytauto Abramausko / Valdovų rūmų muziejaus nuotrauka

Garbingą 90 metų jubiliejų šiandien švenčia vienas žymiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istorikas, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistas, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas, įspaudęs ryškų atspaudą Vilniaus pilių bei Valdovų rūmų tyrinėjimo ir atkūrimo istorijoje.

Valdovų rūmų muziejus sveikina vieną žymiausių ir kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių ir planuoja šią sukaktį paminėti plačiau po karantino – tam ruošia specialų nuo 1967 m. rašytų dienoraščių leidinį.

„Valdovų rūmų atkūrimo istorija yra gyva, nes ji glaudžiai susijusi su žmonėmis. Ir viena tokių ypatingų asmenybių, be kurios negalėtume pasakoti savo istorijos ir apie savo paveldą žinotume gerokai mažiau, yra Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas dr. K. N. Kitkauskas. Jo darbas, energija ir atkaklumas, tvirti ir nepalaužiami įsitikinimai, kompetencija, mokslinis įžvalgumas ir patirtis padėjo labai tvirtus pamatus Valdovų rūmų tyrinėjimams, atkūrimo idėjai ir jos įgyvendinimui. Didžiuojamės, kad turėjome ir tebeturime galimybę dirbti, bendrauti, konsultuotis ar tiesiog pasitarti su šia iškilia asmenybe, ir linkime dr. K. N. Kitkauskui dar ilgų, sveikų metų“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius istorikas dr. Vydas Dolinskas. Jis kartu pabrėžia, kad ši garbinga sukaktis nebus minima vieną dieną – pasibaigus karantinui, muziejus planuoja ją paminėti kur kas svariau, išleisdamas beveik pusšimtį metų rašytą jubiliato dienoraštį apie tyrinėjimus, atradimus, pergales ir kasdienybę.

Pasak šį leidybos projektą kuruojančio Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjo archeologo Gintauto Striškos, tai vertinga dovana ne tik pačiam dienoraščių autoriui – jubiliatui, bet ir visiems, besidomintiems tokių svarbių objektų kaip Vilniaus katedra ar Valdovų rūmai istorija, kultūra, paveldu.

„Iš pradžių planavome išleisti tik tas dienoraščių ištraukas, kurios tiesiogiai susijusios su Valdovų rūmų tyrinėjimu ir atkūrimu, tačiau supratome, kad dr. K. N. Kitkausko darbai ir tyrimų paveikslas netelpa į jokius rėmus – tam, kad jį būtų galima suprasti, atskleisti išsamų kontekstą, reikia išleisti visus dienoraščius. Tada susidūrėme su kitu iššūkiu – prireikė nemažai laiko surinkti šiuos bene visą gyvenimą rašytus dienoraščius į vieną leidinį, kuris bus iliustruotas ir daugybe autentiškų nuotraukų, dokumentų, raštų bei kitokių įdomybių“, – teigia G. Striška ir priduria, kad leidinys bendradarbiaujant su autoriumi ruošiamas spaudai, jį planuojama išleisti dar šiais metais.

Apžiūri sieną.
Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistas, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Vytauto Abramausko / Valdovų rūmų muziejaus nuotrauka
Apžiūri parodą.
Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistas, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Vytauto Abramausko / Valdovų rūmų muziejaus nuotrauka

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei informacinių publikacijų. Jo tyrimai labai gerai vertinami ir žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Rusijoje, kitose šalyse. Jis dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993-iųjų). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus katedros ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies kultūros paveldo objektų tyrimais.

Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus katedros architektūriniams tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado ir padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų. Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius.

Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti arba gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos sampratą, chronologiją.

Ir tai dr. K. N. Kitkauskas darė nuoširdžiai tikėdamas Valdovų rūmų atkūrimo idėja bei prasme.

„Buvau Valdovų rūmų atkūrimo idėją ginančių bendraminčių priešakyje, nuoširdžiai ja tikėdamas, daugelį metų ją puoselėdamas. Be abejo, kai kam tai nepatinka, – 1999 m. vasarį jis rašė savo dienoraščiuose. – Lieka neutralių žmonių, istorikų, šiaip patriotiškai nusiteikusiųjų nuostata – jie mano pusėje. Valdovų rūmų atkūrimas – tai tautinės savigarbos apraiška, tai mūsų atgimusios Lietuvos patriotinė prievolė. Te nebūna šie žodžiai vien tik deklaracija.“

Dr. K. N. Kitkauskas taip pat yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo arba atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jono gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projekto autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams, vykdė kitus projektus.

2018 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje dr. K. N. Kitkauską apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip jis buvo įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą vadovaujant Kristijono Donelaičio draugijai, Tautos fondo atstovybei Lietuvoje bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui, taip pat už reikšmingus Vilniaus katedros tyrinėjimus bei lobyno atradimą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ilgamečio Valdovų rūmų tyrinėtojo ir atkūrimo mokslinio projekto vadovo dr. K. N. Kitkausko reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, aktyvią ir įvairiopą kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias, iliustruoja ir ankstesni apdovanojimai. Jis yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III ir IV laipsnių ordinų kavalierius, už išskirtinius nuopelnus puoselėjant Lietuvos sostinės kultūrą bei istorijos paveldą apdovanotas ir Žygimanto Augusto medaliu. Dr. K. N. Kitkauskas yra ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarybos garbės narys.

Valdovų rūmų informacija