Virš Tatrų žaibuoja – kaip gyvena Slovakijos vengrai

Tuo metu Budapeštas nepripažino slovakų kaip atskiros tautos identiteto, o šio eilėraščio autorius oficialiuose Vengrijos karalystės – kuriai priklausė tuomet slovakų žemės – asmens dokumentuose buvo užrašytas kaip Matuska János (vengrai pagal savo tradiciją pirma rašo pavardę), o gimnazijoje jis buvo priverstas mokytis vien vengrų kalba.

Slovakija yra tarp šalių, kurių istorija buvo gana glaudžiai susijusi su Vengrijos karalystės istorija – šalies sostinė Bratislava (vengriškai vadinama Pozsony) buvo viena iš Vengrijos karalių karūnavimo vietų, o nuo 1536-ųjų iki 1783-ųjų – Vengrijos karalystės sostinė, kai Budą užėmė osmanų turkai.

Po 1918 metų slovakų žemės priklausė naujai valstybei – Čekoslovakijai, o čia gyvenantys vengrų mažumos atstovai atitinkamai tapo šios šalies piliečiais. Čekoslovakijai suskilus, daugiausia pietiniuose Slovakijos rajonuose palei sieną su Vengrija kompaktiškai gyvenantys vengrai tapo didžiausia tautine mažuma nepriklausomoje Slovakijoje.

Pagal visuotinį surašymą, kuris įvyko 2021 metais, Slovakijos Respublikoje gyveno 422 065 žmonės, kurie nurodė, kad jų vienintelė tautybė yra vengrų – tai sudaro 7,5 proc. visų Slovakijos gyventojų. Dar 34 089 apklaustieji nurodė, kad jų tapatybė yra dviguba – vengriška ir slovakiška. 96,8 proc. Slovakijos vengrų savo gimtąja kalba laiko vengrų kalbą. Kiek įvairiau atrodo vengrų tautybės Slovakijos piliečių tikėjimas – Romos Katalikų Bažnyčiai save priskiria 69,2 proc. apklaustųjų, kalvinistams – 15,3 proc. Ateistais save laiko 15,3 proc. Slovakijos vengrų.

Reikia pabrėžti, kad per visą nepriklausomos Slovakijos istoriją, t. y. nuo 1993-iųjų, vengrų tautybę nurodo vis mažiau Slovakijos piliečių – per šį laiką jų sumažėjo kone 100 tūkstančių. Kaip pagrindines priežastis sociologai nurodo ne tiek asimiliaciją, kiek bendrą šalies demografinį smukimą ir emigraciją.

Daugiausia vengrų Slovakijoje gyvena Košicų (12,9 proc.) ir Nitros (30,2 proc.) regionuose, o didžiausi miestai, kuriuose vengrai sudaro daugumą, yra Komárno (vengr. Komárom) ir Dunajská Streda (vengr. Dunaszerdahely) – juose atitinkamai gyvena 53,7 ir 74,5 proc. vengrų.

Politinis gyvenimas

Slovakijos vengrai, ko gero, yra politiškai viena aktyviausių vengrų tautinių mažumų. Slovakijoje veikia net kelios vengrų politinės partijos ar organizacijos.

SMK-MKP (Strana maďarskej komunity – Magyar Közösség Pártja) – Vengrų bendruomenės partija, veikianti nuo 1990-ųjų, šalies parlamente buvo 1998–2010 m., dalyvavo valdančiojoje koalicijoje 1998–2006 m., o 2004–2019 m. turėjo savo deputatus Europos Parlamente.

Most-Híd (liet. „Tiltas“) – 2009-aisiais įkurta partija. Ji save apibūdino kaip liberalios konservatyviosios pakraipos ir skelbėsi esanti „bendradarbiavimo partija“. Ji žadėjo siekti vengrų ir slovakų, vengrų ir kitų tautinių mažumų bei etninių grupių tarpusavio susitaikymo, o šiuos tikslus sakė įgyvendinsianti remdamasi „tarpusavio pasitikėjimu, tolerancija ir supratimu“.

Partijos lyderiai deklaravo, kad Slovakiją mato kaip daugiatautę, daugiakalbę ir daugiakultūrę šalį, prie šių siekių jie taip pat taikė savo programą ir veiklą Slovakijos politinėje arenoje. Partija dažnai buvo apibūdinama kaip „antiorbaniška“, nes jos lyderiai ne kartą viešai kritikavo Fidesz ir Viktoro Orbáno vykdomą politiką. Most-Híd galima laikyti gan sėkmingu politiniu projektu, nes partija buvo parlamente nuo 2010 iki 2020 m., 2010–2012 ir 2016–2020 m. buvo vyriausybės koalicijoje.

2021 m. rugsėjį abi partijos susijungė kartu su Magyar Közösségi Összefogás – Maďarská komunitná spolupatričnosť  („Vengrų bendruomeniškas tarppartiškumas“) ir sukūrė naują politinį aljansą SZÖVETSÉG – Magyarok. Nezmetiségek. Regiók. |ALIANCIA – Maďari. Národnosti. Regióny (liet. „Vengrai. Tautybės. Regionai.“ Sutrumpinta – SZÖVETSÉG – ALIANCIA).

Verta paminėti dar ir MF – Magyar Fórum – Maďarské fórum (Vengrų forumas) – partiją, įkurtą 2019 m. Ji pagrindiniu savo tikslu laikė „vengrų atstovavimo Slovakijos parlamente užtikrinimą, tokiu būdu veikiant vengrų tautybės piliečių labui“, idant Slovakijos vengrai jaustųsi „lygiateisiai demokratinės Slovakijos piliečiai“.

Trumpai apibūdinant Slovakijos vengrų politinį gyvenimą reikia pabrėžti, kad iš esmės beveik visos šalies vyriausybės vienaip ar kitaip rėmėsi Slovakijos vengrų partijų parama. Vietos vengrų sukurtos politinės struktūros aktyviai dalyvauja šalies politikoje už savo regionų, kuriuose gyvena vengrų mažuma, ribų, vengrų tautybės politikai dažnai užima aukštus valstybės postus.

Pavyzdžiui, Béla Bugáras – Most-Híd įkūrėjas – 2006 m. buvo šalies parlamento pirmininkas, o 2019 m. kandidatavo į šalies prezidento postą. Pirmame ture jis surinko 3,1 proc. balsų. Jo partijos kolega Árpádas Érsekas 2016–2020 m. buvo transporto ir regioninės plėtros ministras, o Zsoltas Simonas 2002–2006 m. ir 2010–2012 m. buvo žemės ūkio ministras. Kiti Slovakijos vengrai yra ėję premjero patarėjų, švietimo, aplinkosaugos ministrų pareigas.

Dar pirmajame XXI a. dešimtmetyje tarp slovakų ir vietinių vengrų pasitaikydavo nemažai antagonizmų. Slovakijos nacionalistinės pakraipos partijos, kurios dažnai turėjo savo atstovų vyriausybėje, ieškodavo progų užsipulti vengrų kilmės bendrapiliečius. Valdant Robertui Fico ši praktika pamažu tapo nepriimtina, šiandien praktiškai nepasitaiko viešųjų politinių išpuolių prieš vietinius vengrus Slovakijos viešojoje erdvėje (vengrus pakeitė LGBT bendruomenė ir kiti „baubai“).

Švietimas

Slovakijoje nėra atskiros tautinių mažumų mokyklų sistemos. Tautinių mažumų mokyklos yra nacionalinio švietimo tinklo dalis, ir joms taikomos centrinės švietimo ministerijos taisyklės. Visos šalies mokyklos veikia pagal vienodas mokymo programas ir valandinius asignavimus.

Slovakijos švietimo ministerijos duomenimis, tautinių mažumų ugdymas vykdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pradinėse, vidurinėse, specialiosiose mokyklose ir mokyklose, kuriose mokoma arba dėstoma tautinių mažumų kalba. Slovakijai dar esant Čekoslovakijos sudėtyje, 1989 m. vengrų ir ukrainiečių tautinės mažumos naudojosi galimybe mokytis gimtąja kalba. Po 1989 m. vokiečių, rusėnų ir romų tautinės mažumos taip pat (bent jau teoriškai) gavo šią galimybę. Tačiau dabar visų amžių mokiniai, iš visų tautinių mažumų kalbų, mokomi tik vengriškai ir ukrainietiškai, o universitetų studentai – tik vengriškai.

2020 m. šalyje veikė 19 gimnazijų, kuriose buvo dėstoma tik vengrų kalba, ir dar 7 mišrios – vengrų ir slovakų, atitinkamai 227 vengrų ir 28 mišrios pagrindinės mokyklos ir ne mažiau vengriškų bei mišrių vaikų darželių, taip pat 10 profesinio lavinimo mokyklų, kuriose buvo dėstoma tik vengrų kalba, ir 30 mišrių – vengrų ir slovakų.

János Selye universitete Komárno mieste nuo 2004 m. daugiausia mokoma vengrų kalba, tačiau profesinė terminologija dėstoma ir slovakų arba anglų kalbomis.

Vengrų kalba ir kultūra yra taip pat dėstoma Vengrų kalbos ir literatūros katedroje Nitros Konstantino Filosofo universitete, Bratislavos Komenskio universitete ir Banska Bystricos Matejaus Belo universitete. Tokiu būdu vengrų mažumai priklausantys Slovakijos piliečiai turi galimybę mokytis gimtąja kalba, pradedant nuo vaikų darželio ir baigiant universitetu.

Tautinių mažumų švietimą Slovakijoje reguliuoja Konstitucinis įstatymas Nr. 460/1992, kuriame sakoma: „Piliečiams, priklausantiems tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms, įstatymuose nustatytomis sąlygomis garantuojama teisė į mokslą jų kalba ir teisė išmokti valstybinę kalbą.“

Įstatyme taip pat nustatyta, kad į ugdymą ir mokymą pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kuriose mokoma ne valstybine kalba, įtraukiamas privalomas slovakų kalbos ir literatūros dalykas tiek, kiek reikia jam išmokti.

Mokyklų įstatyme taip pat reglamentuojamas geografinių pavadinimų vartojimas vadovėliuose ir pratybų sąsiuviniuose. Tie pavadinimai, kurie yra paplitę ir nusistovėję tautinės mažumos kalba, yra dvikalbiai (dažniausiai tai liečia būtent vengrų mažumą). Pirmiausia yra rašoma tautinės mažumos kalba, po to skliausteliuose arba po brūkšnelio – valstybine kalba. Kartografiniai darbai nurodomi tik valstybine kalba.

Jei tautinių mažumų pagrindinės mokyklos mokinys pretenduoja mokytis vidurinėje mokykloje, kur dėstoma slovakų kalba, jis gali laikyti stojamąjį egzaminą ne tik iš slovakų kalbos ir literatūros, bet ir iš kitų dalykų ta kalba, kuria mokėsi pagrindinėje mokykloje.

Priimdama naują švietimo įstatymą 2008 m., tuometinė Roberto Fico vadovaujama vyriausybė daug dėmesio skyrė tam, kad tautinių mažumų atstovai taip pat gerai mokėtų valstybinę kalbą ir taip galėtų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Tuo metu Švietimo ministerijai vadovavo SNS (Slovenská Narodna Strana) – Slovakijos nacionalinės partijos atstovas, kuris ypač daug dėmesio skyrė slovakų kalbos apsaugai ir plėtrai. Įstatymas sulaukė kritikos, ypač iš vengrų mažumos politikų, jie protestavo prieš pamokų gimtąja kalba skaičiaus mažinimą. Vėlesnė Ivetos Radičovos vyriausybė iš dalies pakeitė kai kuriuos šio įstatymo nuostatus, tačiau pakeitimas nebuvo susijęs su tautinių mažumų gimtosios kalbos mokymu, nors vyriausybės koalicijai priklausė ir partija Most-Híd.

Tačiau, nepaisant visko, švietimą vengrų kalba Slovakijoje galima apibūdinti kaip vieną geriausių iš visų valstybių, kuriose tradiciškai gyvena vengrų mažuma.

Pačioje Slovakijoje vengrų padėtis šiuo atžvilgiu išskiria kitų tautinių mažumų fone. Kol rusėnų ir ukrainiečių mažumos kovoja dėl savo mažumos tapatybės ir kelių paskutinių likusių mokyklų išlikimo (jau nekalbant apie tokių mažumų kaip romai švietimą), vengrų mažuma susitelkia į dabartinio teisinio status quo išsaugojimą.

Kultūra

Slovakijos vengrai turi teisę rašyti savo vardus ir pavardes visuose Slovakijos Respublikos išduodamuose dokumentuose pagal vengrų kalbos ortografiją ir gramatiką, įskaitant visus diakritinius ženklus. Žinoma, jei pageidauja, asmuo gali užrašyti savo asmenvardį pagal valstybinės slovakų kalbos gramatiką.

Slovakijos pilietės tautinių mažumų atstovės turi teisę nepridėti prie savo pavardžių slovakų kalbai būdingos moteriškos galūnės -ová (panašiai kaip ir čekų kalbos tradicijoje – pavyzdžiui, Hašek / Hašková, Sklenár/ Sklenárová ir pan.). Tad Slovakijos vengrės gali savo pavardes rašyti dvejopai, pavyzdžiui, Nagy arba Nagyová, Farkas arba Farkasová.

Slovakijoje veikia daug vengrų kultūrinių draugijų ir organizacijų, taip pat leidžiama vietinė spauda vengrų kalba. Ji, ko gero, yra vienintelė spauda vengrų kalba už Vengrijos ribų, kuri nėra visiškai priklausoma nuo Budapešto finansavimo, kitaip tariant, „nėra priklausoma nuo Fidesz oficialios ideologijos“. Šalyje yra leidžiamas dienraštis Új Szó, savaitraščiai Vasárnap ir Szabad Újság – kurių žurnalistai dažnai yra gan kritiški oficialios Budapešto pozicijos atžvilgiu. Vietinė leidykla Kalligram leidžia knygas vengrų kalba, jų galima įsigyti visuose didžiuosiuose Slovakijos knygynuose.

Verta paminėti ir dienraštį Napunk („Mūsų diena“). Tai gana neseniai atsiradęs liberalios pakraipos Slovakijos dienraščio Dennik N vengriškasis projektas. Leidžiama taip pat čekiškoji versija Denik N – tačiau visos trys redakcijos yra nepriklausomos ir turi atskirą turinį. Nepaisant to, kad Napunk daugiausia yra skirtas būtent Slovakijos vengrams, jo internetinę versiją noriai skaito ir Vengrijos vengrai, nes redakcija yra kritiškai nusiteikusi prieš Budapešto valdančiuosius. Šis koncernas neseniai inicijavo ir išleido dvikalbį Slovakijos ir Vengrijos istorijos vadovėlį, kuriame bando susidoroti su paplitusiais tarpusavio istoriniais mitais.

Nuo 1949 m. šalyje nenutrūkstamai veikia didžiausia Slovakijos vengrų kultūrinė organizacija – Csemadok, kurios veiklos tikslas yra kultūrinė ir švietimo veikla. Taip pat Slovakijoje veikia du profesionalūs teatrai, kuriuose spektakliai vaidinami vengrų kalba.

Košicės Thália teatras (Thália Színház) buvo įkurtas antrame pagal dydį Slovakijos mieste 1969 m. ir priklauso Košicės savivaldos regiono jurisdikcijai. Tai daug gastroliuojantis teatras, dauguma jo spektaklių vyksta už Košicės ribų, daugiausia Slovakijos pietuose, taip pat Vengrijoje.

Jókai teatras Komárne (Komáromi Jókai Színház) yra pavadintas žymaus vengrų literatūros klasiko, šiame mieste gimusio rašytojo Mór Jókai, vardu. Teatras įkurtas 1952 m. ir atlieka itin svarbų vaidmenį Slovakijos vengrų visuomenės švietimo srityje, teatro finansavimą užtikrina Nitros savivaldos regionas.

Dideles slovakų simpatijas šalia gyvenantiems vengrams atnešė labai populiarus serialas Susedia („Kaimynai“). Visas serialo veiksmas vyksta daugiabutyje, kuriame šalia viena kitos gyvena viena vengrų ir viena slovakų šeimos. Tarp jų vyksta visokie linksmi kalbiniai ir kiti nesusipratimai, seriale yra daug gero humoro, o jo pagrindinis personažas László Komáromas (sic!) yra toks mielas ir geraširdis, nors šiek tiek kuoktelėjęs vyrukas, kad užkariavo visų slovakų simpatijas.

Šiandien Slovakijos vengrai yra palyginti šiuolaikiška ir aktyvi mažuma. Nors daugelis vietos vengrų laikosi tradicinio gyvenimo būdo ir gyvena miesteliuose bei kaimuose šalies pietuose, netrūksta ir žmonių, kurie sėkmingai realizuoja save skirtingose srityse sostinėje ir kituose šalies miestuose. Tarp Slovakijos vengrų esama nemažai visos šalies mastu žinomų žmonių – tokių kaip aktorės Viktória Ráková ar Judit Bárdos ar sportininkai kaip Attila Végh ir Timea Majorová.

Jauni Slovakijos vengrai taip pat skatinami geriau mokėti slovakų kalbą ir siekti aukštojo mokslo. Paradoksalu, bet, nepaisant skambių Budapešto politikų frazių apie etninių vengrų iš „artimojo užsienio“ rėmimą, jauniems Slovakijos vengrams daugiau galimybių suteikia kaimyninės Čekijos vyriausybė. Nemokamai studijuoti Vengrijos aukštosiose mokyklose užsienio studentai galimybės neturi (nebent turi Vengrijos pilietybę), net jei tobulai moka vengriškai. Kita vertus, studentai iš Slovakijos gali nemokamai studijuoti visose Čekijos universitetuose ir aukštosiose mokyklose, jei renkasi studijas čekų kalba (ir vice versa – čekai gali nemokamai studijuoti Slovakijos universitetuose slovakų kalba). Taigi Slovakijos vengrų jaunimas daug dažniau renkasi studijas Prahoje ar Brno nei Budapešte ar Debrecene. O studijuoti čekiškai mokant slovakų kalbą visai nesunku, nes šios kalbos labai panašios.

Dėl šių ir kitų priežasčių, nepaisant Viktoro Orbáno dažnai kartojamo naratyvo apie „besiribojančią pačią su savimi“ Vengriją, daugelis Slovakijos vengrų pirmiausia jaučiasi būtent Slovakijos piliečiais, o į pasakojimus apie „Trianono skriaudas“ jaunoji Slovakijos vengrų karta dažnai žiūri skeptiškai ir su didele ironija.

„Budapeštas yra gražus miestas, – pasakė man prieš porą metų viena pažįstama Slovakijos vengrė, – bet man daug mielesnė yra mūsų Bratislava, tai jaukesnis miestas, jame jaučiuosi sava. Na, ir Viena yra vos už valandos kelio“, – priduria su šypsena.

Mano geras bičiulis Peteris – turintis vengriškų šaknų slovakas, kuris jau daug metų gyvena Prahoje ir, be slovakų bei vengrų, taip pat puikiai moka čekų, lenkų, anglų bei prancūzų kalbas – yra dar kritiškesnis Vengrijos vykdomos „tautiečių politikos“ atžvilgiu. „Iš esmės Budapeštas neturi daug ką pasiūlyti Slovakijos vengrams – mūsų šalis yra turtingesnė, nors ir būdama mažesnė, joje yra gerokai daugiau demokratijos ir tvarkos“, – patikina jis.

„Jei norėčiau, galėčiau turėti net tris pilietybes, – sako Peteris, – tiksliau, galėčiau rinktis tarp Čekijos, kurioje gyvenu, gimtosios Slovakijos ir Vengrijos, nes Orbánas noriai dalina pasus visiems etniniams vengrams. Bet man mieliausias yra mano slovakiškas pasas. Dėl Čekijos pilietybės gal dar irgi pagalvočiau, bet vengriško paso tikrai nesirinkčiau.“

Ko gero, panašios nuomonės laikosi visai nemažai – jei ne dauguma – Slovakijos vengrų.