2021 09 15

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Virtuali draugystė: skatinti ar drausti?

Unsplash.com nuotrauka

Suaktyvėjęs vaikų bendravimas su nepažįstamais virtualiais draugais bei prarandamas poreikis gyvai bendrauti su bendraamžiais – viena iš karantino metu išryškėjusių grėsmių. Dažniausiai vaikai net nežino, kas iš tikrųjų slepiasi po virtualių draugų siunčiamomis nuotraukomis, naiviai jais tiki, atvirauja, neišlaikydami būtinų ribų dalijasi slapčiausiais savo išgyvenimais. Kodėl atsiranda tokių virtualių draugų ir kuo tai gali grėsti, kalbamės su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos psichologe Romalda Stasioniene.

Būdai užpildyti bendravimo trūkumą  

Pasak psichologės, karantinas pakeitė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių bendravimo įpročius. Apribojus fizinį bendravimą su bičiuliais, vaikai pradėjo ieškoti būdų, kaip užpildyti bendravimo trūkumą. Virtualus bendravimas, o ypač susirašinėjimas tampa labai patrauklus todėl, kad rašant lengviau dalintis savo išgyvenimais. Bendravimas tampa ne toks paviršutiniškas, neapsiriboja trumpomis frazėmis „ką tu?“ ir pan. Taip sukuriamas artumas arba artumo iliuzija.

Specialistė pabrėžia, kad daug lengviau idealizuoti pašnekovą bendraujant per atstumą, nei susitikinėjant su juo realiame gyvenime. Nematant virtualaus draugo, labai lengva patikėti tuo, kas rašoma, nors visa tai gali būti netiesa, juk susirašinėdami mes nematome žmogaus spontaniškų reakcijų, kurias pastebėtume susitikę ar bent jau vaizdo pokalbyje.

Specialistai perspėja 

„Jeigu paaugliui artimiausiu žmogumi tampa virtualus draugas, verta susimąstyti, kodėl realiame gyvenime jis nepatiria artumo, neturi kam išsipasakoti. Taip atsiranda pavojus ilgai užstrigti virtualiose draugystėse ir vis labiau tolti nuo realių santykių kūrimo“, – teigia R. Stasionienė.

Specialistai, susiduriantys su neigiamomis virtualaus bendravimo pasekmėmis, perspėja, kad neretai tokios draugystės nejučia gali įtraukti į nusikalstamas veikas, kurių aukomis gali tapti patiklūs vaikai. Po maloniais internetiniais draugais neretai slepiasi vaikų pornografijos mėgėjai, prekiautojai žmonėmis, vagys ir kiti nusikalsti linkę asmenys.

2020 metų Kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalgoje teigiama, jog Lietuvoje nukentėti nuo prekybos žmonėmis galėjo 11 asmenų, 6 iš jų vaikai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kaip reikėtų reaguoti tėvams? 

„Jeigu tėvai žino apie tokią draugystę, tai jau yra gerai, vadinasi, jie nepraradę ryšio su savo vaiku. Jei tėvai bandys atkalbinėti, pasakoti apie grėsmes, drausti šį bendravimą, vaikas bet kokia kaina ims ginti tai, kas jam brangu, ir užsisklęs, o tėvai praras ryšį su juo“, – nuogąstauja psichologė.

R. Stasionienė pataria tėvams pasidomėti, kas jų vaiką patraukė šioje draugystėje, koks tas virtualus draugas, kuo jis ypatingas, kodėl jie vengia bendrauti vaizdo skambučiais.

Psichologė pabrėžia, kad po atviro pokalbio su vaiku apie internetinį draugą tėvai turėtų vengti bet kokio vertinimo. „Leiskite vaikui pačiam apmąstyti pokalbio su jumis turinį. Taip pat pasidomėkite, kokių sunkumų kyla jūsų sūnui arba dukrai gyvai bendraujant su bendraamžiais. Tik bendras šių sunkumų sprendimas ir realių santykių užmezgimas gali padėti vaikui neužstrigti virtualių santykių pasaulyje“, – tėvams pataria R. Stasionienė.