Virtuali paroda apie Raudonosios armijos karių siautėjimą Lietuvoje

1941 m. birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko sovietų nužudytų politinių kalinių laidotuvės. Panevėžys, 1941 m. LYA nuotrauka

Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, okupantų nusikaltimai buvo pavadinti „beprecedenčiais“, tvirtinant, kad Raudonosios armijos kariai per Antrąjį pasaulinį karą elgėsi daug padoriau už agresyvios propagandos morališkai suluošintus jaunuolius.

Ilgus metus apie per Antrąjį pasaulinį karą Raudonosios armijos karių padarytus nusikaltimus buvo kalbama pašnibždomis. Garsiau apie tai kalbėti nedrįso nei nusikaltimų aukos, nei tyrinėtojai.

Dalis visuomenės Europoje, ypač posovietinėse valstybėse – taip pat ir Lietuvoje – iki šiol laikosi pozicijos, kad Raudonosios armijos karių neturėtume teisti ar smerkti. Yra net linkusiųjų pateisinti sovietų armijos karių žiaurumą, besipiktinančiųjų jiems pastatytų paminklų demontavimu. Esą ginklą jie paėmė ir į karą išėjo ne savo noru, esą didžiulėmis aukomis jie nugalėjo pasaulinį blogį – fašizmą, todėl nusipelno pagarbos.

Minint brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojamos 1940–1941 m., Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu darytos Raudonosios armijos karių nuotraukos bei dokumentai, liudijantys Raudonosios armijos kariškių savivalę ir nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Parodos pratarmėje aprašyti raudonarmiečių nusikaltimai, užfiksuoti sovietų represinių struktūrų dokumentuose.

Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Kviečiame apsilankyti.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informacija