2021 04 21

bernardinai.lt

Lietuvos ypatingasis archyvas

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Virtuali paroda, skirta rezistento, rašytojo Liudo Dambrausko šimtmečiui

Kalinių, kalėjusių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, veikusioje Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietėje, rikiuotė. LYA nuotrauka

2021 m. balandžio 25 d. minėsime rezistento, rašytojo Liudo Dambrausko 100-ąsias gimimo metines. Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie L. Dambrausko gyvenimą, jo rezistencinę veiklą.

Liudas Dambrauskas Spasko pataisos darbų lageryje. LYA nuotrauka

Į sovietų saugumo akiratį L. Dambrauskas pateko 1940 m., dar besimokydamas Kėdainių valstybinėje gimnazijoje. Pirmosiomis Vokietijos  okupacijos dienomis dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje, vėliau įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą. 1944 m. pabaigoje drauge su bendraminčiais Kaune įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą, tapo jos vadovu. Dėl bendradarbiavimo tarėsi su Lietuvos laisvės armijos vadu Adolfu Eidimtu-Žybartu. 1945 m. balandžio mėn. L. Dambrauskas buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, vėliau mirties bausmė pakeista 10 m.  laisvės atėmimu. Iš įkalinimo paleistas 1955 m.

1984 m. kovo mėn. Lietuvos SSR KGB L. Dambrauskui iškėlė antrąją baudžiamąją bylą už parašytus „tarybinę santvarką šmeižiančius“ prisiminimus, pogrindiniuose leidiniuose paskelbtus rašinius. L. Dambrauskas buvo nuteistas 3 m. ir 6 mėn.  laisvės atėmimu. Prasidėjus „perestroikai“, 1987 m. vasario mėn. iš įkalinimo paleistas. Grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo visuomeniniame politiniame gyvenime. 1992 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo vienas atnaujinto žurnalo „Naujoji Romuva“ steigėjų. Mirė 2003 m. lapkričio 25 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Virtualioje parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, nuotraukos ir garso įrašai.

Už pagalbą rengiant parodą dėkojame L. Dambrausko sūnui Sauliui Dambrauskui.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje feisbuko paskyroje.

Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien