2020 11 24

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Virtualioje scenoje – retenybė: J. Karnavičiaus kvartetai

Griežia.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Lapkričio 28 d., šeštadienį, Nacionalinė filharmonija publiką kviečia į virtualų koncertą. Filharmonijos Didžiojoje salėje grieš Valstybinis Vilniaus kvartetas. Klausytojų laukia retenybė – mažiau žinoma lietuvių kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus kamerinė instrumentinė muzika. Skambės Styginių kvartetai Nr. 3 ir Nr. 4.

Valstybinis Vilniaus kvartetas (VVK) daug metų puoselėjo įvairius koncertų ciklus, o šį sezoną muzikantai pradėjo naują ciklą „Atverk užmaršties vartus“, pavadintą pagal Onutės Narbutaitės Antrąjį styginių kvartetą. Į šį ciklą kvartetas, be kitų kūrinių, įtraukė ir lietuvių muzikos klasiko Jurgio Karnavičiaus styginių kvartetų ciklą. Šis kūrėjas daugiausia žinomas kaip sceninių kūrinių – operų „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“ – autorius, todėl jo instrumentiniai kūriniai bus ganėtinai nemenkas atradimas klausytojams.

Visus keturis J. Karnavičiaus styginių kvartetus VVK šiuo metu įrašinėja žymiausios Suomijos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ užsakymu. Ši leidykla šįmet dosni partnerystei su lietuvių muzikais. Antai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir maestro Modestu Pitrėnu buvo įrašytos ir išleistos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos, dalyvaujant solistams Džeraldui Bidvai ir Indrei Baikštytei įrašytos Eduardo Balsio „Dramatinės freskos“, buvo įrašytas ir dabar leidybai rengiamas Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinis atlikimas. Tad VVK interpretuojami J. Karnavičiaus kvartetai svariai papildys „Ondine“ išleistos lietuviškos muzikos aruodą.

Priminsime, kad kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) kūrybinės veiklos kelias prasidėjo XX a. pradžioje ir buvo glaudžiai susijęs su Rusija bei Lietuva. LMIC kataloge minimi šie svarbiausi J. Karnavičiaus biografijos faktai:

Gimė 1884 m. gegužės 5 d. Kaune. Būsimo kompozitoriaus vaikystė ir jaunystė prabėgo Vilniuje. 1903 m. J. Karnavičius atvyko studijuoti į Peterburgą, kur 1908 m. baigė teisės studijas universitete, o 1910 m. –dainavimo bei 1912 m. Maksimiljano Šteinbergo kompozicijos klases konservatorijoje. 1913–1914 m. ir 1918–1927 m. dėstė Peterburgo konservatorijoje. 1914 m. Jurgis Karnavičius buvo mobilizuotas į Rusijos armiją, vėliau vokiečių paimtas į nelaisvę ir iki 1918 m. gyveno Jozefštate, prie Vienos.

Grįžęs į Lietuvą J. Karnavičius 1927–1933 m. griežė altu Kauno Valstybės teatro orkestre, iki 1941 m. dėstė Kauno konservatorijoje, 1938 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. J. Karnavičius mirė 1941 m. gruodžio 22 d. Kaune. Lietuvoje kompozitorius sukūrė reikšmingiausius kūrinius – operas „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“, kurios išgarsino J. Karnavičiaus vardą tėvynėje ir į muzikos istoriją įėjo kaip vienos pirmųjų lietuviškų operų. (Renata Varanavičiūtė, LMIC)

J. Karnavičius sukūrė dvi operas, keturis baletus, kantatų, kūrinių simfoniniam orkestrui, instrumentinių pjesių, romansų, dainų, muzikos dramos spektakliams. Kompozitoriaus estetinėms pažiūroms įtakos turėjo simbolizmas, jo kūrybos braižas formavosi veikiamas vėlyvojo romantizmo, rusų klasikinės muzikos tradicijų, lietuviško folkloro bei XX a. pradžios modernizmo.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Virtualiame koncerte Filharmonijoje J. Karnavičiaus Styginių kvartetus Nr. 3 ir Nr. 4 atliks Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas) ir Deividas Dumčius (violončelė).

Nemokamą tiesioginę koncerto „Kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus kvartetai“ transliaciją lapkričio 28 d., šeštadienį, 19 val. stebėkite internetu www.nationalphilharmonic.tv, Skaitmeninės koncertų salės ir Filharmonijos „Facebook“ paskyrose. Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks be publikos.

LNF informacija