2020 11 23

Algimantas ir Mindaugas Černiauskai

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Visi turi savas istorijas (I)

Portretas.
Skulptorius ir poetas, kryždirbys Albertas Belevičius (žuvusio Lietuvos partizano sūnus) ir kryždirbys Juozas Kaupinis – vienas pagrindinių Kryžiaus kalnelio įkūrimo iniciatorių ir pagrindinis idėjos įgyvendinimo architektas – po koplyčios Kryžių kalnelyje šventinimo Merkinėje. Brolių Černiauskų nuotrauka (1994 m.)

XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje beveik kiekviename Dzūkijos kaime gyveno žmogus, kuris sumeistraudavo pačios paprasčiausios klasikinės formos kryžių ne tik kapui kapinėse pažymėti, mirusįjį paminėti, bet ir sodybai pasipuošti. Kartais medinį, kartais metalinį, rečiau betoninį.

Šiame krašte betoniniai antkapiniai paminklai su kryžiumi sovietmečiu buvo daromi Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatų dirbtuvėse (Merkinėje). Kryžiai buvo statomi prie namų, kapinėse ar artimo žmogaus žūties vietoje. Netoli Lietuvos partizanų Juozo ir Vito Bakanauskų bunkerio Česukų, Narulių ir Pašilingės miškų sandūroje kryžiaus ženklą, sudėliotą iš lauko akmenų, galima pamatyti ant žemės.

Istorinės Merkinės seniūnijos teritorijoje, apimančioje šilinius, panemunių ir gruntinius dzūkus, galima pamatyti profesionalių medžio kryždirbių (skulptorių): Antano Česnulio1 (Naujasodės kaimas), Sauliaus Lampicko (Alytus), Sauliaus Indrašiaus (Maksimonių kaimas), Alberto Donato Belevičiaus (Lizdų kaimas) statytų kryžių. Tarp kaimo kryždirbių išsiskyrė Tomas Miškinis (1873–1962), gyvenęs ir dirbęs Mančiagirėje. Jo kurtus medinius kryžius kruopščiai atkūrė ir atstatė naujos kartos kryždirbys Algis Svirnelis iš Zervynų kaimo. Algį Svirnelį būtų galima pavadinti Didžiuoju šio krašto kryžių restauratoriumi, bet jis kuria ir savo kryžius. Krašto panoramoje vis dar galima pamatyti Zigmo Kindario (Subartonių kaimas), Stasio Plutulevičiaus (Mardasavo kaimas), Vytauto Šibailos (Gudakiemio kaimas), Juozo Kaupinio (Merkinė), Vytauto Černiausko (Merkinė), Juozo Vitkaus (Marcinkonių kaimas) ir kitų meistrų darytus kryžius, puošiančius kraštovaizdį ir kapines. Daugelio jų darbo kryžius galima aptikti ir kitose Lietuvos vietose.

Kryžius miške iš akmenų.
Lietuvos partizanų sudėliotas kryžius iš akmenų netoli Juozo ir Vito Bakanauskų buvusio bunkerio Česukų, Narulių ir Pašilingės miškų sandūroje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2009 m.)
Kryžiai prie bokšto.
Juozo Kaupinio sukurti kryžiai ant Merkinės kryžių kalnelio koplyčios smailių. Brolių Černiauskų nuotrauka (2010 m.)
Merkinės kryžių kalnelio viduryje stovinčią koplyčią palei buvusio stadiono bėgimo takelį išsidėstę ir mediniai bei metaliniai kryžiai. Bene visus vamzdinius kryžius sukūrė Juozas Kaupinis. Brolių Černiauskų nuotrauka
Metalinis kryžius.
Juozo Kaupinio kurti kryžiai Merkinės kryžių kalnelyje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2020 m.)
Metalinis kryžius.
Juozo Kaupinio kurtas kryžius Merkinės kryžių kalnelyje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2010 m.)
Metalinis kryžius.
Juozo Kaupinio kurtas kryžius Merkinės kryžių kalnelyje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2010 m.)
Metalinis kryžius.
Juozo Kaupinio kurti kryžiai Merkinės kryžių kalnelyje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2010 m.)

Tuštėjant kaimams, sodžiuose vasaromis apsigyvena tolimi sodybų šeimininkų giminaičiai arba miesto žmonės. Tie iš jų, kas pasiryžta kieme statyti kryžių ar koplytstulpį, stengiasi, kad jis būtų puošnus, išskirtinis, sukurtas profesionalaus meistro. Dažnai tokiose sodybose naujų kryžių atsiradimas liudija sakralinės vietos išsaugojimą (kryžiai statomi seno, čia stovėjusio kryžiaus atminimui, pridedant savas intencijas). Kartais kryžiai statomi čia (ir ne tik čia2) gyvenusių žmonių giminės istorijos priminimui, buvusių sodybų vietoje. Liūdina tai, kad XXI amžiaus pradžioje pastebimas medinių kryžių nykimas kapinėse, prasidėjęs XX a. pabaigoje, o pagreitį įgijo, o gal jau ir finišą pasiekė XXI a. 2020 m. aplankius šilinių dzūkų kaimų kapines daugumos jų panoramoje gali pamatyti tik trejetą, penketą medinių kryžių. Medinių kryžių nykimą šio krašto kapinėse sąlygoja daug faktorių, bet kryžius kraštovaizdyje, kryžkelėse ar prie kelių, sodybų, stengiamasi išsaugoti. Ir tuo rūpinasi ne tik kaimų bendruomenės, pavieniai žmonės, bet ir Dzūkijos nacionalinio parko direkcija.

Visi minėti meistrai savo kryždirbystės darbuose daugiausia naudojo medį, o štai Juozas Kaupinis daugiausia naudojo metalą – vamzdžius. Vamzdinius kryžius sovietmetyje nesunkiai suvirindavo bet kuris šaltkalvis, dirbantis tarybinio ūkio ar kolūkio gamybinėse dirbtuvėse, bet Juozas Kaupinis yra bene produktyviausias tokių kryžių kūrėjas šiame krašte. Kryžius Juozas Kaupinis pradėjo meistrauti atgimimo laikais, o labiausiai jo, kryždirbio, talentas atsiskleidė kuriant Merkinės kryžių kalnelį.

Jo konstruojami kryžiai išaugo į genealoginius medžius, o puošyba atkartojo tradicinius Lietuvos kryždirbystėje naudotus simbolius, detales. Kryžiai papildyti istoriniais ženklais iš aliuminio lietais Gedimino stulpais, Vyčiu, Vyčio kryžiumi… Šviesaus atminimo Juozui Kaupiniui šiemet būtų suėję 80 metų.

Portretas.
Juozas Kaupinis Merkinės kraštotyros muziejuje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2001 m.)
Metalinis kryžius.
Juozo Kaupinio kurtas kryžius Merkinės kryžių kalnelyje. Brolių Černiauskų nuotrauka (2010 m.)

Juozas Kaupinis

Mokytojas, pagrindinis Merkinės kryžiaus kalnelio kūrėjas, kryždirbys. Gimė 1940 m. spalio 14 d. Varėnos r. Kibyšių apyl. Jakubiškių kaime. 1947 m. pradėjo lankyti Kibyšių septynmetę mokyklą, 1959 m. išėjo į privalomą karinę tarnybą sovietinėje armijoje, kurioje baigė nepilną vidurinį mokslą, įgijo radijo mechaniko, suvirintojo, elektrotechniko ir šaltkalvio specialybes. Grįžęs iš armijos dirbo Kibyšių kolūkyje sandėlininku, o nuo 1963 m. – Varėnos MSV šaltkalviu frezuotoju, įrankininku.

Nuo 1967 m. J. Kaupinis – Merkinės vidurinės mokyklos darbų mokytojas. 1976 m. paskiriamas mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkiui. Atgimimo metu aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kartu su kunigu disidentu Roku Algimantu Puzonu inicijavo Merkinės kryžiaus kalnelio įkūrimą, tapo pagrindiniu Kryžiaus kalnelio autoriumi. Inicijavo ir dalyvavo organizuojant tradiciniais tapusius kasmetinius Lietuvos partizanų ir tremtinių susitikimus Merkinėje.

1993 m. inicijavo ir rūpinosi pagrindinio Merkinės kryžių kalnelio akcento – koplyčios – statyba, kuri buvo baigta 1994 m. J. Kaupinio ir Politinių kalinių ir Tremtinių iniciatyva 1996-aisiais buvo įkurtas Lietuvos Laisvės kovų ir kančių istorijos muziejus Merkinėje. Nuo 1999 m. – Merkinės kraštotyros muziejaus direktorius. Muziejaus rūsyje įrengė sovietinės simbolikos ekspoziciją. Aistringai ir nenuilstamai visą savo darbo ir laisvalaikio laiką skyrė darbui muziejuose ir Kryžių kalnelyje. Čia sukūrė daugumą metalinių kryžių, kurie primena genealoginius medžius.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Įspūdingiausius kryžius ant Kryžių kalnelio koplyčios sumeistravo iš senų akėčių. Su sūnumi Kęstučiu subūrė Merkinės kraštotyros muziejaus kapelą „Vienaragis“, kurioje grojo iki paskutinių gyvenimo metų. Mirė Juozas Kaupinis 2004 m. kovo 10 d., palaidotas Merkinės kapinėse. 2011 m. Lietuvos partizanų ir tremtinių susitikime Merkinėje prie koplyčios pašventinta atminimo lenta skirta Juozui Kaupiniui.

Keičiantis kartoms, nyksta ir atminimas žmonių, kurie statė kryžius. Trumpoje mūsų gyvenimo kelionėje kryžiai vis dar šmėkščioja pakelėse, kryžkelėse, prie esamų ir buvusių sodybų, žmonių žūties ar amžinojo poilsio vietose. Visi jie turi savo istorijas…

1 Keliaujant po Dainavos kraštą, lankant gražias ir įspūdingas vietas, būtina aplankyti ir Antano Česnulio Drožinių ekspoziciją Naujasodės kaime.

2 Pavyzdys – Aušros ir Jono Jurašų kryžius Merkinėje skirtas Jono Jurašo tėvams, žuvusiems Panevėžyje 1941 m.