2020 07 16

Vida Mickuvienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Viską matuoti Evangelijos mastu – Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje

Tomo Vitkausko nuotrauka

Liepos 5–12 dienomis Marijampolės bazilikoje vyko palaimintajam Jurgiui Matulaičiui skirta atlaidų iškilmė „Viską matuoti Evangelijos mastu“.

Aštuonias dienas į Marijampolės baziliką rinkosi tikintieji, piligrimai, Pal. J.Matulaičio draugijos nariai iš visos Lietuvos. Atlaidų, skirtų palaimintajam, tradicija labai nauja, jeigu lyginsime su atlaidais Žemaitijoje, Šiluvoje ar Kryžių kalne. Pirmą kartą Padėkos už palaimintąjį tridienis buvo organizuotas paskelbimo metais – 1987-aisiais, po to aštuondieniai atlaidai vyksta jau kiekvienais metais. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek per šiuos metus šventovėje pabuvo tikinčiųjų, kiek jie išsakė intencijų ir maldų Dievui, tik matome, kaip stiprėja palaimintojo Jurgio Matulaičio kultas, kaip vis labiau žmonės ieško jo užtarimo pas Dievą. O per atlaidus atliekamos tradicinės apeigos: šv. rožinio malda, katechezė, šv. Mišios, maldos palaimintojo koplyčioje prie jo relikvijų, pasivedimo palaimintajam pamaldos su II laipsnio relikvijų tikinčiųjų palaiminimu, Gailestingumo vainikėlio malda tėvo Jurgio tėviškėje, Lūginės kaime.

Kaip ir kiekvienais metais, šių atlaidų dienos buvo skirtos įvairioms intencijoms: maldoms už pal. Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones ir jo paskelbimo šventuoju, už Lietuvą, už Caritą, Maltos ordino, Kolpingo draugijos ir kitų tikinčiųjų draugijų, taip pat maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų narius, už švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus, socialinius darbuotojus ir savanorius, Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus, už vyskupus, kunigus, diakonus, seminaristus, vienuolius ir vienuoles bei pasauliečių institutų narius, už ligonius ir neįgaliuosius, už kenčiančius dėl dabartinės pandemijos, už medikus ir visus, kurie gydo ir slaugo sergančiuosius, už katalikiškas šeimas, už šeimas, auginančias paauglius, turinčius ligų ir priklausomybių paveiktus narius bei Eucharistijos diena ir iškilmių Vigilija.

Šešias dienas šv. Mišias celebravo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC, bei įvairių vyskupijų dekanatų kunigai. Paskutiniąją, svarbiausią atlaidų dieną šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, vyskupai: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilniaus vyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC, ir gausus būrys kunigų iš įvairių dekanatų.

Katechezes ir homilijas sakė kunigai: monsinjoras teologijos licenciatas Žydrūnas Vabuolas, teologijos licenciatas Algirdas Toliatas, teologijos licenciatas Vaidotas Labašauskas, muzikos magistras Povilas Narijauskas, Dievo Gailestingumo šventovės Vilniuje rektorius, Kunigų marijonų Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vyresnysis Kęstutis Brilius, MIC, Remigijus Maceina, Igliaukos parapijos klebonas bei Marijampolės apskrities ligoninės kapelionas, teologijos licenciatas Robertas Urbonavičius, kunigas Giedrius Bakūnas, MIC.

Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka

Kiekvienos atlaidų dienos apmąstymuose, skirtuose dvasiniam tikinčiųjų augimui bei ugdymui, buvo pateiktos svarbiausios mintys apie palaimintojo Jurgio gyvenimą, katalikišką veiklą, jo nuopelnus Bažnyčiai ir Lietuvai. Kunigai kalbėjo apie: nuolankumą ir paklusnumą Dievui, be kurių negalimo jo pažinti ar išgirsti jo žinios; visus Dievas šaukia į artimo meilę, kad vieni prie kitų su meile pasilenktume, galvotume ne tik apie save, bet ir apie kitus. Svarbi yra mūsų vienybė bei reikalų sprendimas, tarnaujantis bendram gėriui ir pagal kiekvieno kompetenciją. Mes turime nešioti vieni kitų naštas, nes, jei nesusikalbėjimo kultūra laimi, pralaimime mes visi. Juk svarbiausios katalikiškos vertybės – tai trys dieviškosios dorybės, kurios veda artyn Dievo ir kurios kasdien gali suskambėti naujai.

Buvo paminėti ir nesklandumai bei blogybės. Išgyvename savotišką Bažnyčios krizę. Sekuliarizacija galinga, bet didžiausią žalą Bažnyčiai padarė ne persekiojimai, bet joje esančios vidutinybės. Bažnyčios misija – evangelizacija, jei neatlieka šios misijos, ji, kaip ir kiekviena organizacija, nunyksta. Evangelizuoti yra tinkamas laikas visur ir visada, nes labai daug žmonių visai nepažįsta Dievo, rūpintis žmonių išganymu yra mūsų tapatumas. Svarbi yra šventųjų garbinimo tradicija, jų kultas nuo ankstyvųjų krikščionybės amžių yra seniausias kultas Bažnyčioje, kuri (tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčia) garbina šią tradiciją. Šventųjų bendrystė, per kurią Bažnyčia danguje, Bažnyčia skaistykloje ir keliaujančioji Bažnyčia žemėje yra sujungta tais pačiais meilės ir bendrystės saitais. O mūsų, pašvęstųjų ir tarnaujančiųjų žmonėms, paskirtis ir tikslas sugebėti teisingai ir pilnai perskaityti Dievo Žodį, kad nušviestume kelius šio laikmečio vaikams.

Apsvarstyta ir fizines bei dvasines kančias patiriančių žmonių padėtis, nes liga ir kančia visada yra sunkiausias išbandymas gyvenime. Kaip suvokiame ligą, kančią ir mirtį? Krikščionys iš Kristaus mokosi su ypatinga pagarba žvelgti į ligonius ir neįgaliuosius, matyti ir atpažinti juose esantį patį kenčiantį Jėzų Kristų. Šis požiūris skatina ieškoti būdų, kaip palengvinti jų padėtį. Meilė, tarnaujanti ligoniams ir kenčiantiesiems, yra geriausias Evangelijos liudijimas. Kiekviename apmąstyme buvo pateikiamas palaimintojo pavyzdys. Tėvas Jurgis yra didis mokytojas, parodantis, kaip Kristų atrasti Bažnyčioje, kuri yra Kristaus nuotaka, per ją Viešpats veda mus į išganymą. Nors ji daro klaidų ir apsirikimų, nes Bažnyčia – juk žmonės, o jie klysta, bet be Bažnyčios nebūtų Eucharistijos.

Homilijoje, kurią sakė apaštališkasis nuncijus, palaimintasis pristatomas kaip į gerą žemę nukritęs Dievo grūdas. Pradėdamas homiliją nuncijus padėkojo, pasveikino ir pasidžiaugė galimybe būti prie mylimo Jurgio Matulaičio ir galimybe aukoti šv. Mišias už Vilkaviškio vyskupijos ir visos Bažnyčios Lietuvoje reikalus. Pakvietė melstis per palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimą už visus pašvęstojo gyvenimo atstovus, kad jie visi galėtų būti gera sėkla, pasėta derlingoje Lietuvos žemėje, gausiai palaistyta maldų ir pasiaukojimo vandeniu, sušildyta meilės, kuri duoda gerus šventumo vaisius mums patiems ir mums patikėtoms sieloms. Mūsų palaimintasis visada ir visur buvo tikinčiųjų tarpininkas ir užtarėjas prieš Dievą. Homiliją apaštališkasis nuncijus baigė cituodamas palaimintojo mintis apie popiežiaus reikšmę Bažnyčiai ir pasauliui bei pakvietė visus tikinčiuosius laiminant popiežiui būti tos pačios tautos, tos pačios Bažnyčios ir to paties Dievo vaikais. Likime vieningi širdimi ir siela, kad galėtume įvykdyti mūsų bendrą užduotį vienybėj.

Iškilmės baigėsi Eucharistine procesija. Daugelis piligrimų po to išvyko į pal. Jurgio tėviškę Lūginės kaime. Kiti lankė Palaimintojo muziejų, o dar kiti bendravo: šeimos, giminės, draugai ir pažįstami. Niekas nenorėjo skirstytis, Bazilikos erdvėje pleveno Atlaidų dvasia.

Baigėsi palaiminga ir palaiminta savaitė. Ką mes išgyvenome? Kiekvienas individualiai, kiekvienas savaip, bet daugelis patyrėme tą patį jausmą: džiaugsmą ir artėjimą prie Dievo. Ramybė ir bendrystė su žmonėmis, dėkingumas už patirtas malones. Dabar beliko tik auginti, brandinti, puoselėti, saugoti ir laukti kitų tokių stiprių susitikimų.

Visą atlaidų medžiagą galima peržiūrėti svetainėje arba feisbuke – Pal. Jurgio Matulaičio MIC atlaidai.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.