Viskas apie Užgavėnes

Jeigu persikeltume į senąjį Lietuvos kaimą, matytume, kad tai buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. O šiandien į šias tradicijas žvelgiame su šypsena – tai daugiau žaismės ir atsipalaidavimo nuo kasdienybės šventė.

Senieji žmonės tikėjo magine burtų galia bijodami užrūstinti gamtos dievybes, laikėsi tam tikrų taisyklių ir nedirbo per Užgavėnes sunkių darbų. Tikėta – jeigu per Užgavėnes stipriai dirbsi, tai visus metus poilsio neturėsi, be to, ir darbų niekada negalėsi pabaigti iki galo.

Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.

Tai buvo ir diena be dietų, žmonės per Užgavėnes valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų, sotumas turėjo užtikrinti gerus metus. Sakyta, valgyti reikia tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą.

Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Blynus kepdavo didelius, per visą keptuvę, ir valgydavo su įvairiais riebiais mirkalais.

Svarbus ir pats Užgavėnių šventimas – persirengėlių vaikštynės, kurios dabar prigyja ne tik kaimo, bet ir miesto kultūroje. Tai viena seniausių bendruomenės švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti. Juk taip pabudiname žemę, perduodame jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarome visas negeroves, taip pat palydime žiemą. Tądien buvo labai svarbu apsirengti neįprastai, buvo nevengiama pasišaipyti iš įvairiausių negerovių, taip pat vieniems iš kitų.