Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 02 25

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Visuomenės silpnybės ir susipriešinimas – esminis Kremliaus propagandos taikinys 

EPA nuotrauka

Rusijos karinėms pajėgoms užpuolus Ukrainą, Knygų mugėje diskutuota labai svarbia su tuo susijusia tema – informacinius karus ir tai, kaip stiprinti visuomenės atsparumą propagandos poveikiui. Koks yra esminis propagandos taikinys? Kaip keičiasi jos strategijos ir priemonės? Kiek patys suteikiame pretekstų informacinėms atakoms?

2021 m. išleista informacinių karų ir propagandos eksperto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistento dr. Viktoro Denisenkos knyga „Propagandos apsupty“ (Vilniaus universiteto leidykla) populiaria kalba įvairiais pjūviais plačiajai visuomenei pasakoja apie propagandos reiškinį, jo tikslus, grėsmes ir pateikia kovos būdus – kaip atskirti tiesą nuo melagienų ir būti budriam. Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai, teigia knygos autorius. Informacinis karas kartais tampa tikro karo pradžia arba jo dalimi, kaip kad įvyko ir Kremliaus agresijos prieš Ukrainą atveju.

Jei niekas nebetiki Putino propaganda, kam ji?

V. Denisenkos knygos „Propagandos apsupty“ idėja prasidėjo 2017-aisiais, kai jis buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti visuomenės atsparumą propagandai Baltijos regione, Višegrado ketverte (Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje) ir Rytų partnerystės valstybėse. Kadangi V. Denisenko tyrimo objektas buvo Lietuva, po parengtų kokybinių interviu su ekspertais išvados buvo optimistiškos: Lietuva ir Estija pasirodė esančios atspariausios propagandai. 

Knygos pasirodymo proga Knygų mugėje diskutavo jos autorius VIKTORAS DENISENKO, informacinių karų ekspertas, VU docentas MANTAS MARTIŠIUS, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas, informacinio karo, strateginės komunikacijos, konfliktų valdymo ir Rusijos politikos tyrėjas dr. NERIJUS MALIUKEVIČIUS bei diskusijos moderatorius, publicistas DONATAS PUSLYS.

M. Martišiaus teigimu, apie propagandos ir informacinio karo svarbą Lietuvoje aiškinama nuo pat 2008-ųjų – kaip apie reiškinį, kai suinteresuotos valstybės siekia pakreipti žmonių nuomonę sau palankia linkme tvirtindamos, kad juoda yra balta, o balta yra juoda.

„Šiandien Putinas kalba, kad ukrainiečiai geria rusų kraują, o jis juos gina. Turbūt tuo tiki tik jis vienas ir galbūt tie, kurie seka jo žiniasklaidą. Visi kiti – nebe. Nors kadaise šis dalykas galbūt ir galėjo ką nors įtikinti“, – kalbėjo M. Martišius.

Taip yra dėl to, kad, pasak N. Maliukevičiaus, Kremliaus propagandos strategija tapo nebe kokybė – ji nebeprilygsta sovietmečio priemonėms ir subtilioms strategijoms, bet kiekis, kompleksiškumas, technologinė pažanga, suteikianti galimybę dezinformacijos sklaidai. Ir dirbtinis intelektas, ir kitos priemonės tampa varomąja jėga.

„Žinote, pokerio žaidime tu laimi arba blefuodamas, arba žaisdamas geresnėmis kortomis, arba apverti stalą ir sugriauni visas žaidimo taisykles. Panašu, kad Putino žaidimas dabar yra desperatiškas ir bandantis pakeisti žaidimo taisykles Europoje“, – palyginimą pateikė N. Maliukevičius.

Knygos viršelis

Knygą „Propagandos apsupty“ parašęs V. Denisenko kalbėjo, kad svarbiausias propagandos taikinys yra visuomenė – savaime propaganda netarpsta. Propaganda gali sukelti įvairius dalykus – pasėti paniką, nepasitikėjimą valstybe, dezinformuoti žmones. Galiausiai propaganda siekia paveikti mūsų mąstymą ir pasaulėvaizdį. Mąstymas tiesiogiai susijęs su mūsų veiksmais ir sprendimais išanalizavus informaciją. Jeigu paveikiamas mūsų mąstymas, vadinasi, gali būti paveikiamas ir elgesys.

„Nors Vakaruose, atrodytų, niekas nebetiki Kremliaus propaganda, nes ji yra gana prastos kokybės, ir ją nesunku demaskuoti, kyla klausimas – tai kam Kremliui ją vis dar produkuoti? Knygoje nemažai kalbu apie tai. Mano atsakymas – nepamirškime, kad didžiausia Kremliaus propagandos auka yra Rusijos visuomenė. Žmonės, kurie gyvena Rusijoje, turi mažiau būdų nuo jos apsiginti. Bet kuriam agresoriui reikia paaiškinti, kad jis nėra agresorius. Jam pirmiausia reikia įtikinti savo žmones, kad tiesa yra jų valstybės pusėje. Tai iš dalies ir paaiškina, kodėl vis dar kuriami tokie naratyvai kaip genocido stabdymas ir žmonių gelbėjimas“, – aiškino V. Denisenko.

Informacinių karų eksperto M. Martišiaus nuomone, visų informacinių karų logika yra labai paprasta: svarbiausia – ką tu pasakai garsiai. Jeigu pasakai ir kiti patiki tavo idėja, žmonės gali susiburti ir ją įgyvendinti. „Vadinasi, svarbu sakyti tokias idėjas, kurios propagandistui būtų labai svarbios ir jam padėtų įgyvendinti savo tikslus“, – kalbėjo M. Martišius.

EPA nuotrauka

Kai švilpia kulkos, reikia neutralizuoti įtampas visuomenėje

Kalbėdamas apie propagandos taikinius, informacinio karo specialistas N. Maliukevičius pasiūlė atidžiau įklausyti, ką sako ir kuo grasina Putinas, nes tai dažnai ir yra jo principiniai tikslai.

„Kai dabar buvo įvardytas Putino ultimatumas dėl Ukrainos ir NATO perspektyvos, taip pat NATO pajėgų atsitraukimo iki 1997 m. status quo, apskritai dėl pajėgų dislokavimo, reikia suprasti, kad tai buvo ir bus jo taikinys – NATO pajėgumai mūsų teritorijoje. Viktoras knygoje mini naujo tipo operacijas nuo 2016–2017 m. Tai nuosekli, kompleksinė kibernetinė dezinformacinė operacija, nukreipta prieš NATO pajėgas. Ji prasidėjo nuo vokiečių karių, po to buvo tikslingai mėginama diskredituoti vokiečių bataliono vadą, po to Viktoras paminėjo pavyzdį Latvijoje. Tai taikinys, ir tam, kad galėtume apsisaugoti, mums reikia išmokti mąstyti kaip oponentas, suprasti, kaip jis atsirenka savo taikinius“, – svarstė N. Maliukevičius.

Jis tvirtino, kad gyvenant Rusijos kaimynystėje Lietuvos gynybos pajėgos nuolat patirs Kremliaus spaudimą, o kalbant apie mūsų visuomenę ir Kremliaus propagandą, jos taikiniai yra mūsų vidinis susipriešinimas, kuris gali būti gilinamas manipuliacijomis ir dezinformacinėmis operacijomis. 

„Mūsų silpnybės yra oponento taikinys. Todėl visada reikia galvoti apie tai, kaip viduje neutralizuoti įtampas, kad jos netaptų Kremliaus atakų taikiniu“, – teigė informacinio karo tyrėjas.

Iš tiesų, pasak V. Denisenkos, propaganda yra didelis iššūkis pirmiausia demokratinei pliuralistinei visuomenei, ir tuo nuolat bando žaisti pats Kremlius, esą motyvuodamas, kad pateikia kitokią, alternatyvią, nuomonę. Esminis iššūkis, kalbant apie skirtingų nuomonių susipriešinimą ir jų suvaldymą, V. Denisenkos teigimu – paliekant erdvę skirtingoms nuomonėms numatyti tam tikras ribas. Kaip sako knygos „Propagandos apsupty“ autorius: žodžio laisvė nėra žodžio anarchija. Taisyklės vis tiek egzistuoja.

Esant sudėtingai geopolitinei situacijai ir kulkoms švilpiant virš galvų, M. Martišius ragina visuomenę galvoti apie susitelkimą ir ieškoti sąlyčio taškų, o ne konfrontuojančioms pusėms jaustis įsiskaudinusioms viena kitos atžvilgiu ir nenorinčioms viena kitos klausytis. O valdžia, M. Martišiaus teigimu, turi neapsimetinėti esanti visažinė, ji irgi turi siekti visuomenę telkiančių, o ne skaldančių sprendimų.

Knygos apie propagandą autorius V. Denisenko prisipažino: „Iš tikrųjų per šiuos mėnesius pajutau déjà vu. Labai gerai atsimenu 2008-uosius, laikotarpį prieš Rusijos ir Gruzijos karą, kai irgi niekas nemanė, kad įmanomas karinis konfliktas. Tuo metu dirbau žurnalistu, nemažai rašiau apie užsienio politiką. Atsimenu, kaip buvo ruošiama dirva prieš Rusijos ir Gruzijos arba Sakartvelo karą. Kaip ne tik Sakartvelas, bet ir jo gyventojai buvo demonizuojami, kokia intensyvi buvo informacinė kampanija. Ir dabar Ukrainos atveju pastebėjau, kad Kremliaus propaganda labai aktyviai stūmė panašų pasakojimą, neva Vakarai nori supjudyti Rusiją su Ukraina, kad dėl visko esą kalti Vakarai, siekiantys karo tarp Rusijos ir Ukrainos turėdami tikslą susilpninti Rusiją.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien