Vyskupas Amvrosijus meluoja, ir tai galima patikrinti

Pirmiausia verta paminėti, kad vysk. Amvrosijus, kaip ir metropolitas Inokentijus, pateko į centrinės žvalgybos valdybos prie Ukrainos gynybos ministerijos sudarytą sąrašą Maskvos patriarchato dvasininkų, bendradarbiaujančių su Rusijos propaganda. Ukrainos žvalgyba, kaip teigiama puslapyje, „tikisi, kad jie bus patraukti atsakomybėn“.

Taigi, reikia suprasti, kad, kalbindami vysk. Amvrosijų, žurnalistai kalbina asmenį, kuris, Ukrainos žvalgybos duomenimis, bendradarbiauja su ta pačia kontora kaip Kiseliovas ar Solovjovas. Tuo stiliumi jis ir kalba, skelbdamas „alternatyvią tiesą“. Stiliumi tos televizijos, kurioje sprogimai vadinami „pokštelėjimais“, laivas „Moskva“ ne nuskendo, o „paniro po vandeniu“ ir taip toliau.

Toliau noriu peržvelgti interviu metu pasakytus du melagingus teiginius, kuriuos gali patikrinti daugelis:

Žurnalistas: „Jiems iškart buvo leista neminėti Kirilo tiek Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje [kur tarnavo kun. G. Sungaila], tiek Šv. Paraskevės bažnyčioje [kurios klebonu buvo kun. V. Dauparas]?“

Vysk. Amvrosijus: „Be abejo. Jūs pirmąkart apie tai girdit?“

Gerbiami Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros (Пречистенский собор) parapijiečiai, ar tikrai nuo kovo 17 d. iki balandžio 15 d. mūsų katedroje nebuvo minimas patriarcho Kirilo vardas? Kaip ten buvo iš tikro?

Paskui žurnalistas bando taisyti vyskupą: „Jų versija kita [kad buvo leista neminėti Kirilo tik Šv. Paraskevės bažnyčioje, kur vyksta pamaldos lietuvių kalba, bei per pamaldas ukrainiečių ir baltarusių kalbomis – S. B.].“

Vyskupas: „Tai labai malonu… Galit pasveikinti savo draugą, kad jis nesako tų visų smulkmenų, kurios yra labai svarbios. Ir jie bando visa tai parodyti, kad čia yra vos ne kažkoks persekiojimas. Tad, jeigu jiems buvo leista, nesuprantu, koks čia persekiojimas.“

Taigi, kas buvo pamaldose, galite pamąstyti apie tai, kas vyksta.

Visi kunigai gali patikrinti ir kitą interviu metu pasakytą teiginį: „Vyskupas teigia, kad pozicija viešai nekalbėti apie karą yra ne draudimas, o bendrai priimtas kunigų susitarimas.“

Ar tikrai vasario 24 d. buvo visų kunigų bendrai priimtas susitarimas nekalbėti apie karą Ukrainoje? Ar nebuvo metropolito nurodymo nekalbėti, o žurnalistus siųsti pas kanclerį? O gal bent kovo 17 d. per mūsų susirinkimą įvyko kažkoks balsavimas? Žinoma, kunigai, įbauginti valdžios, nieko nesakys, bet tai tikrai proga kelti klausimą: „Quo vadis?“

Galima būtų šitaip nagrinėti ir visus kitus vysk. Amvrosijaus teiginius, bet tai tik laiko gaišimas. Ar tai, kad karas Ukrainoje yra, verta įrodinėti tiems, kurie sako, kad jo nėra? Arba kad Rusijos kariai įvykdė žudynes Bučoje tiems, kas sako, kad tai tik „Photoshop“?

Taip ir čia: suprask, kunigai išėjo savo noru, kancleris tiesiog užsibuvo savo krėsle, visi kunigai yra karo Ukrainoje ir Rusijos agresijos priešai, ir jie tiesiog susitarė tarpusavyje, kad nė vienas iš jų to viešai nesakys.