2022 05 05

Sigitas Vaičiulionis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

XXXIX festivalis „Resurrexit“ – įvykusi pažintis su aukščiausio lygio muzikos menu

Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka

Prieš savaitę Šiauliuose nuskambėjo paskutinieji tradicinio pavasarinio XXXIX festivalio „Resurrexit“ akordai. Prabėgęs laikas padėjo nurimti pirmiesiems įspūdžiams ir emocijoms bei suteikė galimybę objektyviau įvertinti festivalio renginius, ar pavyko festivalio rengėjams įgyvendinti savo sumanymus.

Dėl karo Ukrainoje festivalis prasidėjo anksčiau, nei planuota: balandžio 12 d. įvyko festivalio įžangos koncertas, kuriame grojo Ukrainos nacionalinis kamerinis orkestras „Kyjivo solistai“. Puikūs ukrainiečių šiuolaikinių kompozitorių ir Europos kompozitorių romantikų kūriniai atlikti labai įtaigiai, virtuoziškai, su ukrainiečiams būdinga itin intensyvia ekspresija be galo sužavėjo. Ir begalinis abipusis klausytojų ir atlikėjų dvasingas nuoširdumas koncerto metu… Tokio koncerto neįmanoma vertinti, jame reikia būti.

Festivalio programa buvo parengta pagal kelias temas: stambios formos kūrinių koncertai, kamerinė muzika, chorinė muzika, mokslinė konferencija.

Stambios formos kūrinių koncertai buvo trys – netikėti, šiuolaikinės muzikos, nepaprastai įdomūs, nors visi trys skirtingų žanrų ir charakterio. Pirmajame, festivalio atidarymo koncerte skambėjo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio „The Protecting Veil“ („Apsauganti skraistė“) – ciklinės formos kūrinys violončelei ir styginių orkestrui, kuriame apmąstomas Dievo Motinos Marijos gyvenimo kelias. Puikiai atlikta violončelės partija (Kornelija Kupšytė), puikiai grojo Klaipėdos ir Šiaulių kamerinių orkestrų jungtinis styginių orkestras. Labai meniškai, jautriai, labai profesionaliai atliktas kūrinys. Jo atlikimą lydinti vaizdo instaliacija buvo įdomi, tačiau įtaigumu ir atlikimo profesionalumu kiek nusileido muzikai.

Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Linos Kodiakinos nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka
Festivalio „Resurrexit“ akimirka. Sauliaus Prapiesčio nuotrauka

Antrasis stambios formos kūrinio koncertas įvyko „Polifonijos“ salėje. Skambėjo argentiniečių kompozitoriaus Martino Palmeri 1996 m. sukurtas kūrinys „Misa a Buenos Aires“, žinomas kaip „Misatango“, kuriame autorius sujungia Romos katalikų lotyniškas mišias su tango nuevo žanro muzika. Pirmą kartą kūrinys buvo atliktas 2013 m. tarptautinio sakralinės muzikos ir meno festivalio Romoje atidaryme. Šiauliuose kūrinį atliko Kauno styginių kvartetas, instrumentalistai, solistė Nora Petročenko, Kauno mišrus choras „Saluto“. Choro meno vadovė ir dirigentė Ramutė Štreimikytė puikiai dirigavo – tiksli ritminė agogika, puikus stiliaus pajautimas, gražus choro vokalas, puikiai ir stilingai atlikta solo partija. Įspūdingas, labai profesionalus kūrinio atlikimas.

Trečias stambios formos kūrinys – nepaprastai įspūdinga ryškiausio šiuolaikinio lenkų kompozitoriaus Pawelo Łukaszewskio oratorija „Resurrectio“ („Prisikėlimas“), sukurta 2012 metais. Solistai – Jovita Vaškevičiūtė, Mindaugas Jankauskas, Steponas Zonys, saksofonininkė Paulina Bakšaitė, ansamblis „Giunter Percussion“, klavesininkė Dalia Jatautaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, Šv. Kristupo kvintetas, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, lenkų dirigentė Agnieszka Franków-Żelazny. Klausantis koncerto dar kartą buvo galima įsitikinti, kad Lietuvos atlikėjams nėra nieko neįmanomo. Kūrinio interpretacijai, atlikimo profesionalumui, akustiniam ir ansambliniam atskirų grupių ir visumos derėjimui ir skambėjimui negalima buvo surasti nė menkiausio priekaišto. Tai buvo puikiai atliktas pasaulinis muzikos šedevras.

Įvykę keturi kamerinės muzikos festivaliniai koncertai sužavėjo profesionalumu, programų originalumu, gebėjimu puikai kontaktuoti su klausytojais. Koncerte „Dieviškasis Mikelandželas“ klausantis B. Britteno „Mikelandželo sonetus“ atrodė, kad Brittenas juos sukūrė specialiai solistui Mindaugui Zimkui – ypač organiškai, meniškai skambėjo kiekviena frazė, žodis, intonacija, dinamika. Labai jautriai akompanavo Paulė Gudinaitė. O režisieriaus A. Rubinovo sukomponuotą koncertą-pasakojimą apie Dieviškąjį Mikelandželą puikiai įkūnijo scenoje aktorė Daiva Škelevaitė. Stačiatikių ukrainiečių, rusų, graikų maldų tekstus, muzikoje įprasmintus šiuolaikinių rusų kompozitorių, puikai atliko latvių vyrų choras „Logos“. Pasaulinio garso belgų styginių kvartetas „Alfama“ sužavėjo B. Britteno ir belgų kompozitoriaus G. Lekeu kūrinių atlikimu bei puikiu romantinio muzikos stiliaus pajautimu, atliekant F. Schuberto nemirtingąjį kvartetą „Mirtis ir mergelė“.

Mums nežinoma puikia šiuolaikinių kroatų kompozitorių muzika, puikiai sudėliota koncerto programa sužavėjo kroatų muzikai – vargonininkas Mario Perestegi ir trimitininkas Dario Teskera. Pastarojo gojimas trimitu – gracingas, labai jautriai valdant dinamiką, bažnytinės akustikos ypatumus. O vargonininkas M. Perestegi stebino gebėjimu rasti įvairių nepaprastai spalvingų, netikėtų harmoninių sąskambių. Šios mažos šalies kultūra ir muzika Lietuvoje labai mažai žinoma, tad būtų puiku, jeigu po šio festivalio pažintis su ja galėtų tęstis.

Chorinės muzikos koncertuose, kurie buvo surengti tuo pačiu metu visose Šiaulių bažnyčiose – puikus sumanymas, pagerbiantis visas šių parapijų bendruomenes. Koncertuose giedojo „Ąžuolų“ klubo vyrų choras (meno vadovas Povilas Gylys), VDU akademinis choras „Vivere cantus“ (meno vadovas Rolandas Daugėla), mišrus jaunimo choras Exaudi“ (meno vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė), Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (meno vadovė Živilė Tamaševičienė), Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (meno vadovas Imantas Šimkus). Visų chorų puikiai parengtose ir atliktose programose dominavo lietuvių kompozitorių kūriniai ir juos papildę Europos kompozitorių bažnytinės muzikos šedevrai, dažnai skambantys ir puikiai žinomi Lietuvoje. Labai įdomią, gražią teminę programą, sudarytą iš naujai išleisto J. Naujalio natų rinkinio „Motetai“, atliko mišrus jaunimo choras Exaudi“ ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras.

Sveikintina, kad vėl atgaivinta tradicija festivalio metu rengti mokslinę konferenciją. Šiemet joje pagrindinius pranešimus skaitė italų ir lenkų mokslininkai. Prof. habil. dr. Agnieszka Franków-Żelazny (Lenkija) surengė renesanso chorinės muzikos atlikimo meistriškumo kursus.

Matyt, būtų racionalu tokio pobūdžio konferencijas per festivalį rengti kas dvejus metus.

Festivalio meno vadovo dr. Lino Balandžio siekis – surasti ir pateikti festivalio klausytojams naujų, meniškai vertingų šiuolaikinės muzikos kūrinių, vystyti muzikos žanrus, skatinti jų įvairovę, pateikti klausytojams tik aukščiausiu meniniu lygiu atliekamas įdomias, savitas programas – šiame ryškiausiame Šiauliuose kiekvienų metų Velykų savaitės metu vykstančiame jau 39-ame festivalyje įgyvendintas. Derėtų paminėti ir puikų vadybos bei administracijos grupės darbą, kuris visą festivalį organizavo sklandžiai ir be jokių kliūčių bei „techninių nesklandumų“. Šis festivalis buvo puikus, bet nuo šios dienos vėl tenka galvoti jau apie kitą – jubiliejinį 40-ąjį. Ir jau yra naujų kūrybinių sumanymų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien