2021 11 16

Donatas Puslys

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Žaidimas žmonių kančia

Baltarusijos-Lenkijos pasienis. EPA nuotrauka

„Lietuva prašo Europos pinigų hibridiniam karui su Minsku“, – skelbė Rusijos dezinformacijos kanalo „Sputnik“ antraštė, kuo puikiausiai įkūnijusi dezinformacijoje naudojamą taktiką, kai taikiniu pasirinkta pusė kaltinama būtent tuo, ką daro agresorius.

Rusijos ir Baltarusijos dezinformacijos skleidėjai migrantų problemą, sukeltą Aliaksandro Lukašenkos režimo, išnaudojo tam, kad skleistų melagienas apie tai, jog Lietuva ir Lenkija pažeidinėja žmogaus teises, kad jos rengiasi agresijai prieš Baltarusiją. Dezinformacija pasitelkta siekiant kurstyti aistras ir sumaištį visuomenėje, mėginant diskredituoti Lietuvą ir Lenkiją ES sąjungininkų, o ES lietuvių ir lenkų akyse.

Iljos Bereznicko kūrinys

Dar vieną dezinformacijos dozę pažėrė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. Jis neigė, kad Minskas organizuoja migrantų srautus į Lietuvą ir Lenkiją. V. Makejus interviu aiškino, kad Baltarusija negali uždrausti užsienio piliečiams, turintiems vizas ir visus dokumentus, atvykti į šalį. O kokie jų kelionės tikslai esą yra jau ne Minsko reikalas. Be to, jis susiejo migrantų srautus su Baltarusijos prezidento rinkimais. „Kelios Europos valstybės pas save pakvietė vadinamuosius „pabėgėlius“ iš Baltarusijos, suteikė jiems maksimaliai geras sąlygas, užtikrino dosnią paramą. Apie tai buvo girdima ne tik per televiziją Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Tai internetu nuskambėjo per visą pasaulį. Neatmetu galimybės, kad apie tai girdėjo ir tų šalių, iš kurių žmonės emigruoja, piliečiai. Šalių, kurių valdžią, deja, nuvertė tie patys europiečiai ir amerikiečiai“, – kalbėjo Makejus.

Šiame trumpame pasisakyme jis sugebėjo primeluoti, kad migrantų srautai yra susiję su Europos šalių parama demokratinei Baltarusijos opozicijai ir nenoru pripažinti suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų. Taip pat jis atkartojo Kremliaus dezinformacijos plačiai vartojamą teiginį, kad migrantų srautai yra susiję su Vakarų veiksmais Vidurio Rytuose. V. Makejus aiškino, kad Europa pati prisikviečia migrantus, jog ji pažeidinėja migrantų teises, taip pat perspėjo dėl karinės eskalacijos pavojaus prie Baltarusijos sienų.

European Council on Foreign Relations (ECFR) ekspertai Gustavas Gresselis, Joanna Hosa ir Pavelas Slunkinas argumentuoja, kad, įkvėptas nuolaidų, kurias Turkija ir Marokas išsikovojo pasitelkę migraciją kaip ginklą, Minskas pats nusprendė spausti ES sukurdamas migracijos krizes Baltarusijos pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Latvija. Taip A. Lukašenka siekia ne tik ES jam taikomų sankcijų sušvelninimo, bet ir bloko derybų su Minsku idant būtų pademonstruota, kad Europos lyderių žodžiai, jog A. Lukašenka yra nelegitimus prezidentas, tėra tuščios kalbos.

European Council on Foreign Relations. ECFR nuotrauka

Pabrėžiama, jog A. Lukašenka migraciją kaip ginklą pradėjo naudoti iškart po to, kai ES Minskui įvedė ketvirtąjį sankcijų paketą. Be to, ECFR analitikai akcentuoja, kad 2021 metų pavasarį Vokietijos vidaus reikalų ministerijos užsakytame viešai nepublikuotame tyrime buvo perspėjama, jog Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės gali pasitelkti migrantus bei dezinformaciją ir slaptas operacijas tam, kad kurstytų politinę sumaištį šalyje.

Ekspertų teigimu, būtina pademonstruoti, kad ES netoleruos migracijos pavertimo prieš šalis nares nukreiptu ginklu. Negalima pradėti dialogo su A. Lukašenkos režimu, nes tai būtų nusilenkimas šantažui, kuris tik atvertų galimybes diktatoriui reikalauti daugiau nuolaidų. Be to, kiti autoritariniai režimai sulauktų ženklo, kad tokia taktika veikia. ECFR analitikai ragina griežtinti sankcijas Baltarusijai, be to, ieškoti būdų, kaip apsunkinti Kremliaus paramą šiai šaliai. Raginama svarstyti apie tikslines sankcijas oro linijoms ir visiems, kas prisideda prie krizės eskalavimo. „Carnegie Europe“ ekspertė Judy Dempsey teigia, kad dabartinė Minsko politika išnaudoti migraciją kaip ginklą neabejotinai yra vykdoma ne be Kremliaus paramos, keršijant už ES sankcijas.

A. Lukašenka, kuris dabartinį mūšį traktuoja kaip kovą dėl režimo išlikimo, panašu, nėra linkęs atsitraukti ir net žiemos metu planuoja didinti skrydžių skaičių, tad Europai kaip bendrijai, o ne tik pavienėms šalims dera dėti visas įmanomas pastangas tam, kad ES ir Baltarusijos pasienyje būtų išvengta humanitarinės katastrofos. J. Dempsey akcentuoja, jog dabartinė situacija atskleidžia tai, kad ES šiuo metu, deja, neturi net ir į trumpąjį laikotarpį orientuotos migracijos ir prieglobsčio politikos.

Vilniaus politikos analizės instituto projekto „Atspari Lietuva“ medžiaga

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu