2021 01 16

Vincentas Sakas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Žiemos delikatesas – stintos

Keptos stintos.
Stintos, paniruotos kvietiniuose miltuose, keptos alyvuogių aliejuje, patiekiamos su kaparėliais (gali būti ir marinuotos nasturčių sėkladėžės). Vincento Sako nuotrauka

Vincentas Sakas yra nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas iš Melnragės.

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į eketę įleidę vieną lentos galą, kitą galą ritmiškai daužydavo pagaliais, sau taktą skaičiuodami ir kartodami: „stinta – pūki, stinta – pūki…“ Žuvys pajausdavo vandenyje sklindančias garsines bangas, artėdavo prie eketės, sukdavo ratus ir pakliūdavo į tinklus.

100 g stintų yra 102 kcal, 15,4 g baltymų ir 4,5 g riebalų. Stintose yra A, D, B grupės vitaminų: tiamino (B1), riboflavino (B2), pantoteno rūgšties (B5), piridoksino (B6), kobalamino (B12), folio rūgštis (B9) ir PP. Taip pat – fiziologinių aktyvių kalcio, fosforo, geležies, natrio, kalio, magnio, molibdeno ir fluoro mikroelementų.

Stintos ypač naudingos vyresniems žmonėms ir vaikams, nes žuveles galima valgyti su visa galva, ašakomis, pelekais ir uodega – visa tai lengvai bei skaniai sukramtoma ir organizmui suteikia daug tikro kalcio, atkuria fosforo ir kalcio balansą kauluose ir teigiamai veikia dantis.

Kuršiai kopininkai, gyvenę Kuršių nerijos Kranco, Šarkuvos, Rasytės, Pilkopos, Nidos, Preilos, Pervalkos, Karvaičių, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietėse, lietuvininkai būrai žvejai, gyvenę Karaliaučiaus srityje, lietuvininkai šišioniškiai žvejai, gyvenę Šilutėje, Rusnės saloje, Mingėje, Ventės rage, Kintuose, Svencelėje, Drevernoje, Mėmelyje, taip pat kuršiai žemininkai, gyvenę Baltijos jūros pakrantėje nuo Melnragės iki Rygos, stintas išdarydavo savotiškai, kitaip negu kitos tautos: visoms žuvelėms nuvalydavo ir nuplaudavo žvynus, kad neliktų nė vieno žvynelio, ir jas nusausindavo.

Po to dviem pirštais pro žiaunas kartu su jomis ištraukdavo žarnas su pūsle, palikdami ikrus arba pienius. Pasipraktikavus paskui labai lengvai eina stintas išdaryti kuršiškai.

Daug žuvelių.
Stintos. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos avižiniais miltais, keptos lydytame svieste, patiekiamos su krienais ir pomidorų mirkalu. Vincento Sako nuotrauka
Marinuotos stintos stiklainiuose.
Marinuotos stintos. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos kvietiniais miltais su maltomis saldžiosiomis raudonomis paprikomis, keptos rapsų aliejuje, patiekiamos ketaus keptuvėje su rytietiškais pavilgais. Vincento Sako nuotrauka

Visi privalo žinoti, kad žuvelių pūslėse nuo amžių amžinųjų yra įsiveisę apvaliųjų kirmėlių – (Nematoda, Cystidicola farionis). Išdarinėjant stintas nereikėtų pūslių plėšyti – tiesiog jas išmesti, nes stintinės gleivakirmės parazituoja tik stintų plaukiojimo pūslėje (nevalgomoje dalyje), o žmonėms ir gyvūnams yra visiškai nepavojingos.

Kitos tautos, ypač rusai, rūko, džiovina, vytina, netgi kepa arba troškina neišdarytas stintas su žarnomis ir pūslėmis, nuo to stintos tampa kartokos.

Didžiausią paklausą Mėmelyje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Rygoje (buvo vežama net į Berlyną) turėjo silpnai šaltai parūkytos vytintos stintos, kurios pasižymėjo išskirtiniu skoniu ir natūraliu žuvelių agurkų kvapu.

Aukščiau minėti senbuviai žvejai kepimui stintas nuvalydavo, nuplaudavo žvynus ir jas nusausindavo. Po to, kaip minėta, pro žiaunas pašalindavo žarnas su pūsle, palikdami ikrus arba pienius. Žuveles apvoliodavo kvietiniuose miltuose ir kepdavo kanapių, sėmenų, vėliau saulėgrąžų aliejuje (nuo kiekvieno aliejaus stintos įgauna savotišką poskonį, net kvapą). Aliejų keptuvėje įkaitindavo, įberdavo žiupsnelį druskos ir kepdavo tiek, kad žuvelės taptų gruzdžios, traškios, „štyvos“ – kad paėmus už uodegos stačios stovėtų, net nelinktų.

Taip paruoštas stintas galima ir būtina valgyti su visa galva, ašakomis, pelekais ir uodega (žuvele pasikabinant krienų, nes bene vieninteliai kuršiai žuvis valgydavo būtinai su krienais, tai vėliau perėmė ir kiti Mažosios Lietuvos žvejai), nes visa tai lengvai bei skaniai sukramtoma ir suteikia daug tikro kalcio.

Šiandien stintas paniruoti (apvolioti) kvietiniais miltais galima lengviau: į polietileninį maišelį arba plastmasinį indelį su dangteliu įberti pusę stiklinės kvietinių miltų, pusę šaukštelio druskos, sudėti išdarytas bei nusausintas stintas ir užsandarintą maišelį pakratyti. Žuvelės bus vienodai paniruotos.

Žvejai traukia tinklus.
Vincento Sako asmeninio archyvo nuotrauka
Žvejai muša stintapūkį.
Stintapūkis. Vincento Sako asmeninio archyvo nuotrauka
Rūkytos stintos.
Juodalksnio pjuvenomis silpnai šaltai parūkytos vytintos stintos. Vincento Sako nuotrauka
Rūkytos stintos.
Šaltai parūkytos stintos. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Keptų įvairiai paniruotų stintų rinkinukas su keptomis ir šviežiomis daržovėmis, krienais, alyvuogių aliejumi ir džiovintų slyvų mirkalu. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos avižų dribsniais, suvertos ant iešmelių, kepamos orkaitėje. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos alaus kliare, keptos saulėgrąžų aliejuje. 250 g kvietinių miltų išmaišyti su 5 g druskos, 150 g alaus ir dviejų kiaušinių tryniais. Dviejų kiaušinių baltymus suplakti iki kietų putų, įmaišyti į kliarą (tešlą). Nuvalytas sausas stintas mirkyti kliare (tešloje) ir kepti dideliame kiekyje aliejaus. Patikėkite, tai daug gardžiau nei garsusis angliškas „Fish and Chips“. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos maltais lazdynų riešutais, keptos riešutų aliejuje. Vincento Sako nuotrauka
Iškeptos stintos.
Prašmatniai patiekiamos keptos stintos su krienais. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos, paniruotos kvietiniais miltais, keptos sėmenų aliejuje. Vincento Sako nuotrauka
Vytintos stintos.
Vytintos stintos. Vincento Sako nuotrauka
Džiovintos stintos.
Džiovintos stintos. Vincento Sako nuotrauka
Keptos stintos.
Stintos prie alaus, paniruotos ruginiais miltais, keptos kanapių aliejuje ir gardintos druskos kristalėliais. Vincento Sako nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Be to, senbuviai kuršiai, norėdami ilgiau gardžiuotis nepakartojamu stintų skoniu ir kvapu, keptas „štyvas“ stintas marinuodavo išskirtinėje zalclakėje (rasale, sūryme, marinate).

Idealiausias marinatas keptoms žuvims: 1 kg keptų žuvų išvirti marinatą iš 750 g vandens, 100 g plonais pusiau griežinėliais supjaustytų svogūnų, 50 g plonais griežinėliais supjaustytų morkų, dviejų laurų lapų, gabalėlio cinamono žievelės, 5 gvazdikėlių, 5 kvapiųjų pipirų, 5 juodųjų pipirų, 5 kadagių uogų, 5 g cukraus, 3 g druskos. Virti 10 minučių. Kai marinatas atvės, supilti 750 g 6 proc. obuolių acto, išmaišyti. Stintas sudėti į stiklinius indelius, užpilti marinatą ant keptų žuvų ir užsukti dangtelius. Laikyti šaldytuve.