„Žudžiau save ir savo artimiausius žmones.“ Monikos istorija

Vėliau ji išbandė heroiną: „Man patiko pats rūkymo, kažko nelegalaus darymo procesas. Iš mano klasiokų to niekas nedarė, maniau, aš nors kažkur pirma esu – pirma pabandau narkotikus. Man reikėjo kažkur būti pirmai.“ Mergina rūkė savaitgaliais, po to ir darbo dienomis, pradėjo meluoti tėvams, kad gautų pinigų, nelankyti mokyklos. Monikos vaikinas ir jo draugai heroiną leidosi, netrukus prisijungė ir ji.

„Dienos pradėjo būti beprasmės. Atrodė, jeigu nepavartosiu, diena kaip veltui praėjusi – pilka, neįdomi. Po truputį prasidėjo sistemingas vartojimas. Supratau, kad man tai nepatinka, nes kiekvieną dieną reikia pinigų, aš jau atsiribojusi nuo visų draugų, kurie nevartoja, bendrauju tik su vartojančiais“, – pasakojo moteris.

Monika vogė, žeminosi ir buvo žeminama, vaikščiojo ten, kur grėsė pavojus jos gyvybei. Rytą atsikėlusi nežinodavo, kaip baigsis jos diena. Nematė jokių prošvaisčių, galvojo, kad taip ir mirs, tačiau po šešerių metų vartojimo pakliuvo į reabilitaciją. Pradėjusi sveikti atkrito, nes galvojo, kad vis dėlto nėra priklausoma – pavartojo alkoholio. Palaipsniui grįžo prie narkotikų, nors buvo susižadėjusi ir susilaukusi vaikelio.

Monika jautė kaltę prieš Dievą, vaiką, tėvus, nekentė savęs: „Aš juk mama, man vaikas rūpi, aš jį myliu, bet nustoti vartoti negaliu. Maža to, kad save žudžiau vartodama, kartu su priklausomybe – ir artimiausius žmones.“

Dabar moteris gyvena priklausomybes turinčių asmenų bendruomenėje „Aš esu“, po truputį jaučiasi stipresnė, pagaliau turi tikslų ir svajonių. Jos santykiai su dukra ir tėvais geri. Ji atidavinėja skolas. Moniką džiugina bendravimas su žmonėmis, saulė, kiekvieną vakarą ji dėkoja už paprastus mažus dalykus, kuriuos turi. Suprasdama, kad praeities nepakeisi, ji nori eiti į priekį, džiuginti savo artimuosius.

Ši tinklalaidė skirta kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visuomet yra kitas kelias. Siekime kartu griauti nusistovėjusias nuostatas, kad priklausomybė yra valios trūkumas ar apsileidimas.

Netiesa ir tai, kad priklausomybės ligos paliečia tik socialiai pažeidžiamus asmenis ar tik tam tikras mūsų visuomenės grupes. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, kad psichoaktyvios medžiagos gali padėti nuo viso to pabėgti.

Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas, todėl ženkime juo kartu. 

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“

Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius

El. paštas: [email protected]

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.