Žvaigždėtas dangus virš manęs. Apie Putiną ir karą

Vitalijus Portnikovas yra Ukrainos žurnalistas ir politikos publicistas, radijo „Svoboda“ apžvalgininkas. Jo komentaras buvo publikuotas Svoboda.org 2022 m. lapkričio 16 d. Iš rusų kalbos vertė Michalina Bočiarova.

Tai, ko Vladimiras Putinas negali išjungti. Ir tai – dar vienas priminimas, kad jokios ambicijos, net sustiprintos raketų smūgiais, negali nugalėti istorijos dėsnių. Putinas gali netikėti Ukrainos valstybės egzistavimu – bet ji yra. Putinas gali netikėti Ukrainos kariuomenės galimybėmis, o ji išvaro jo kareivius iš okupuotų teritorijų. Putinas gali norėti paskandinti Ukrainą tamsoje, o žvaigždės vis tiek apšviečia kelią kiekvienam, kuris, pasibaigus oro pavojaus signalams, skuba taisyti elektrinių ir grąžinti šviesą.

Planingas Ukrainos infrastruktūros apšaudymas – tai jau Putino bejėgiškumo ir pralaimėjimo įrodymas. Rusijos prezidentas negali pasiekti pergalės mūšio lauke. Jo kariai palieka prie Rusijos Federacijos „prisijungusių“ regionų teritoriją. Viltis, kad po Rusijos smūgių Ukraina subyrės savaime, jei ne per kelias dienas, tai per keletą mėnesių, nepasiteisino.

Ir ką daro Putinas? Jis keršija taikiems gyventojams. Jis nori paversti Ukrainą žiemos dykuma, priversti jos gyventojus bėgti iš subombarduotų miestų – vaikus, moteris, senukus, visus tuos, kuriuos jis ketino „išvaduoti iš nacizmo“.

Putino požiūriu – tai parodomoji bausmė, tarsi smūgis į galvą kūju: kiekvienas privalo žinoti, kad tiems, kuriems nepriimtinas rusiško pasaulio paveikslas, bus sugriautos normalios gyvenimo sąlygos. Maskva gali tikėtis, kad „nubaudusi ukrainiečius“ įbaugins visus kitus. Nes, jei norės aneksuoti kokią nors kitą buvusią sovietinę respubliką, jos gyventojai turės paprastą pasirinkimą tarp kapituliacijos ir bombardavimo. Na ir ką gi, norite kaip Ukrainoje?

Mano manymu, tai sukelia tik pyktį ir panieką. Putino vengia net sąjungininkai. Neseniai vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Centrinės Azijos šalių lyderiai bandė nuo Maskvos svečio tiesiogine prasme pasislėpti už plačios Kinijos prezidento nugaros.

Dar visai neseniai Kinijos įtakos augimas galėjo sukelti tikrą baimę tarp Centrinės Azijos lyderių ir netgi jų šalių visuomenės. Tačiau dabar nėra kada bijoti: Xi Jinpingas nieko nebombarduoja. Bent jau kol kas.

Ir taip yra visur. Pirmąją G20 viršūnių susitikimo dieną įvykusi didžiulė raketų ataka prieš Ukrainą dar kartą priminė, kokių „derybų“ Kremlius siekia iš tikrųjų.

Putinas kaip ir anksčiau nenori nieko kito, tik besąlygiškos Ukrainos ir Vakarų kapituliacijos – o jei kas nors civilizuotame pasaulyje ėmė manyti, kad karas užsitęsė per ilgai ir verta ieškoti sprendimo bei kompromisų, gal net nelabai malonių Ukrainos interesų ir tarptautinės teisės požiūriu, tai apie ką toks politikas gali mąstyti dabar? Dabar, kai visa šalis paskandinta tamsoje vien tam, kad parodytų šiam politikui ir jo kolegoms, ką gali Putinas?

Aš neabejoju, kad Vladimiras Putinas gali daug ką padaryti būtent todėl, kad yra pasirengęs peržengti bet kokias raudonąsias linijas, yra pasirengęs laužyti visas taisykles – tiek kare, tiek politikoje. Tačiau tokia demonstratyvi panieka ir abejingumas bet kokioms taisyklėms tik sustiprina valią priešintis kiekvienam, kuris šį rudens vakarą atsidūrė po žvaigždėtu dangumi.

Iš rusų k. vertė Michalina Bočiarova.