Advento vainikas

Kas yra advento vainikas ir kokia jo prasmė?

Pirmą kartą advento vainikas buvo uždegtas Vokietijoje, Hamburge, XIX amžiuje. Anuomet mieste buvo labai daug našlaičių vaikų, miegojusių miesto gatvėse. Vienas jaunas pastorius iš evangelikų bažnyčios tais vaikais ėmė rūpintis, o 1838 metais advento laikotarpiu šis pastorius, trokšdamas laikotarpiui suteikti daugiau sakralumo, sugalvojo, jog nuo advento pradžios kiekvienas vaikas kasdien galėtų uždegti po žvakutę. Šis ritualas netruko įgyti pavadinimą – Žvakių šventė. Tokiam tikslui vienas iš pastoriaus draugų iš medžio pagamino ratą, skirtą toms žvakėms sustatyti. Toks švieselių kupinas ratas tikrai savo forma priminė vainiką. Nereikia nė sakyti, jog berniukams toks šviečiantis ratas labai patiko, o nuo 1851 metų atsirado tradiciją tą vainiką primenantį ratą puošti eglišakėmis. Tiesa, jos pasirinktos neatsitiktinai – eglišakės yra gyvybės simbolis.

Nestebina ir tai, kad tokia vainiko idėja patiko daugeliui žmonių, todėl ji, žinoma, paplito ir šeimose. Tačiau čia atsirado problema – juk vainiką su 24 žvakutėmis galėto priglausti tikrai toli gražu ne visi namai. Todėl ilgainiui 24 žvakes pakeitė viso labo keturios – kiekvienai advento savaitei.

O ar žinote, kad žvakutėms keliami tam tikri reikalavimai, tiksliau – jų spalvai? Jau anuomet buvo priimta, kad trys iš keturių žvakių buvo violetinės, o ketvirtoji – rožinė. Violetinės siejamos su atgaila, o štai rožinė – džiaugsmu. Šiandieniniai vainikai ne visi atitinka šį kriterijų.

Advento vainikas yra simbolis. Kadangi jis apskritimo formos, o pastarasis nuo seno siejamas su amžinybe, vienybe, metų ciklu, tai tokia simbolika priskiriama ir advento vainikui. Negana to, jis yra žiedo formos, o žiedas reiškia ištikimybę – šią simboliką perima ir advento vainikas. Būtent dėl simbolikos ir yra labai svarbu, kad jis išlaikytų klasikinę apskritą formą ir netaptų tiesiog eglišakių, gėlių, riešutų, cinamono lazdelių ir panašių atributų kompozicija.

Reikšmingiausios advento tradicijos

·         Advento vainikas. Įprastai jis yra apvalios formos, o jį sudaro eglės (tinka ir pušies) šakos bei keturios žvakės – tai esminiai elementai. Kiekvieną advento sekmadienį uždegama po papildomą žvakutę, tad prieš Kalėdas jau dega visos.

·         Advento kalendorius. Tai kalendorius, kiekviename maišelyje, voke ar dėžutėje paprastai slepiantis šį tą skanaus. Advento kalendorius įprasmina Kalėdų laukimą, suteikia savotiško žavesio, paslaptingumo, stebuklo šiam metui. Advento kalendorių turinys gali būti labai įvairus: nuo saldainių iki užduočių, pasižadėjimų, gražių žodžių ar nedidelių dovanėlių.

·         Pasninkas. Pasninku krikščionybėje vadinama tradicija advento metu atsisakyti mėsos ir jos turinčių patiekalų, taip pat pieniškų valgių. Kai kurie pasninkauja visą advento laikotarpį, kai kurie tik penktadieniais, dar kiti renkasi mėsos ir pieno produktų bei jų valgių atsisakyti pirmadieniais, trečiadieniais bei penktadieniais. Pasninko metu ant stalo keliauja tik augalinės kilmės produktai, iš jų pagaminti patiekalai, taip pat į šį sąrašą parenka žuvis.

·         Susilaikymas nuo linksmybių. Nuo seno įprasta advento laikotarpiu nesilinksminti, nerengto jokių švenčių, o koncentruotis į susikaupimą, ramų, harmoningą bendravimą ir džiaugsmingai laukti artėjančių švenčių. Puiki tradicija kiekvienai šeimai gali būti advento istorijos vakarais: apie vaikų taip mėgiamo advento kalendoriaus atsiradimą, apie Kalėdas, Tris karalius ir pan. Tokios advento istorijos vaikams neabejotinai patiks, o visą šeimą dar labiau suartins ir tam laukimo periodui suteiks darnos, harmonijos, paslapties bei artumo.

Advento vainikas – labai gražus simbolis, turintis savitą istoriją ir gilią prasmę. Šiais laikais vainikų įvairovė labai didelė – nuo apvalių iki vainiko net neprimenančių formų, nuo kuklių iki itin ištaigingų. Tačiau neabejotinai patį gražiausią vainiką sukursite savo rankomis. Tai gali būti visos šeimos užsiėmimas, dovanosiantis įstabų rezultatą.