
Plikomis rankomis sutramdyti žaibą. Pokalbis su poetu A. Veikniu
„Šiandien visi rašo apie karą: ukrainiečiai, lietuviai... O aš negaliu. Negaliu, nes netikiu, kad eilėraštukas gali sulaikyti tanką.“
„Šiandien visi rašo apie karą: ukrainiečiai, lietuviai... O aš negaliu. Negaliu, nes netikiu, kad eilėraštukas gali sulaikyti tanką.“
A. Veiknio poezijos knygos „Mamuto medžioklė“ moralės imperatyvas – vaikystės, paauglystės ir ankstyvos jaunystės poelgių refleksija.
„Mamutas esu aš“, – sako poetas.
Apie naujausias poetų A. Balbieriaus, R. Skučaitės, A. Veiknio, V. Bako ir jau spėto įvertinti D. Gintalo knygas.
Aivaro Veiknio „Paukštuko liudijimai“ – antras poeto bandymas įsitvirtinti literatūriniame pasaulyje.
Viskas, kas su manimi vyko, buvo gyvybiškai svarbios pamokos, kurias privalėjau išmokti.
Patekęs lentpjūvėn, pirmuosius tris mėnesius neturi jokio autoriteto. Esi paprasčiausias pagalbinis.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!