Albert’o Camus „Maras“

Gal todėl ir baugi pagaliau atėjusi žiema, kad pasireiškė kartu su koronos siautuliu – tarsi apokalipse, kuri rūsčiai grasina pasauliui.

Visuotinės nelaimės akivaizdoje galėjimas daryti pakeičiamas negalėjimu daryti, o galėjimas nedaryti – negalėjimu nedaryti.

Rašytojui nuolat rūpėjo Jėzaus žemiškoji misija, ypač kaina, sumokėta ant kryžiaus.

Negalime didžiuotis savo dvasingumu, nes patys nesame pajėgūs jo pamatuoti.

Po vienų sekmadieninių pamaldų H. Mumma pastebėjo gerbėjų apsuptą vyrą tamsiu kostiumu.

A. Camus temos – individo laisvė, pasaulio absurdiškumas, žmonių solidarumas, meno uždaviniai – įkvepia atidesniam skaitymui.

A. Camus savo kūryba išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią.