
Psichologė D. Urbaitė-Jokubienė: „Beviltiškumas ir vienišumas – mūsų dienų negandos“
Jei žmogus jaučiasi vienišas ir mano, kad tai, ką išgyvena, nėra verta dėmesio, dažniausiai stengiasi to jausmo išvengti.
Jei žmogus jaučiasi vienišas ir mano, kad tai, ką išgyvena, nėra verta dėmesio, dažniausiai stengiasi to jausmo išvengti.
Žmonės, kurie savo aplinkoje turi palaikančių artimųjų, draugų, taip pat lankosi psichologo kabinete.
Kodėl žiemą jaučiamės pavargę, mieguisti ir liūdni? Kaip tamsiuoju metų laiku išlikti žvaliems ir sveikiems?
Svarbu suvokti, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo psichologinę krizę galinčių sukelti įvykių.
Pirmiausia svarbu pripažinti, kad visi jaučiame didesnį ar mažesnį emocinį susijaudinimą, nerimą.
Vienišumas neretai tampa priežastimi kreiptis psichologo pagalbos ir dėl paplitimo masto bei skaudžių padarinių yra vadinimas epidemija.
Ar priešprieša tarp proto ir dvasios tikrai yra pagrįsta? Ir kur tarp šių dviejų polių savo vietą rasti psichologui, kuriam svarbūs abu?
Tai, ką pastaruoju metu stebime viešojoje erdvėje, leidžia daryti išvadą, kad daugelio žmonių kantrybės rezervas galutinai išsekęs.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!