Antanas Šimkus

Šventarantinas – tai toks didelių stebuklų metas mažame krašte. Kai kuriuos dalykus pabandžiau užfiksuoti.

Kas ta atominė devynmečiui, kuris pirmąsyk, jau sąmoningai suvokdamas taisykles, stebi tokį reginį – pasaulio futbolo čempionatą!

„Nereikia išnaudojimo kultūros – reikia sambūvio kultūros. Su ja ateitų kitas bendravimo lygmuo“, – mano A. Šimkus.

Kartą įsigijau Lygiadienį. Nežinau, kodėl. Gal kaip dovaną sau. Tiesiog tądien visko atrodė po lygiai.

Alio?.. Tikrai? Galiu būti COVID-19 kontaktas? Aš? Nes tu susirgai, aha, a... Bet dar nežinai? Laužo kaulus? Temperatūra? Sloga?

Mūsų patirtys iš tiesų yra mūsų. Bendros. Šiomis dienomis įrašančios linkėjimą: „Жыве Беларусь!“

Kas iš tų viešų deklaracijų, kad valdžia myli gamtą ir stengiasi dėl miestiečių džiaugsmo, jei su bendruomene nėra kalbos?

Galvodamas apie bėgančius žmones mąstau apie tą judėjimą kaip apie savotiškus bėgimo atlaidus, – šventę, kurią iš dalies susikuriame patys.