Antanas Škėma

Filmo kūrėjai žaidžia ne tik su literatūriniu šaltiniu, bet ir su istorinių filmų statymo konvencijomis.

Filmas paklūsta atminties dėsniams, kurie iškraipo, perkuria ir į šiandieną perkelia praeities įvykius. Tai – praeitis, kuri nepraeina.

Pasak P. Bagdo, A. Škėma – nuolatos įtemptas, nuolatos įelektrizuotas, todėl visi jo darbai tokios įtampos nešini.

Istorija – įrankis kiekvienam mąstančiam žmogui, ieškančiam prasmės, tai laikas, o jis – pagrindinė kino priemonė, sako režisierius.

A. Škėma mums šiuo metu yra pats būtiniausias, nes dar niekada taip grėsmingai pasaulis, įskaitant mus visus, nenaikino savo tikrovės.

Filmas aptaria lietuvių, dalyvavusių holokauste, ir žydų santykius.

Vokiškai išleistos A. Škėmos „Baltos drobulės“ recenzija, pasirodžiusi po Knygų mugės Vokietijoje.