Antano Smetonos biografija

Pirmojo Lietuvos prezidento vardą žino visi – tai iš tiesų didi istorinė asmenybė. Tačiau ar žinote, koks buvo A. Smetonos kelias į valdžią, ką prezidentas mėgo ir ką veikė iki tapdamas šalies vadovu?

Kaip augo būsimas prezidentas?

A. Smetona gimė Užulėnio kaime, 1874-aisiais metais. Kur gimė, ten ir pradėjo savo kelią į mokslus, o baigęs Taujėnų pradžios mokyklą, kelią į mokslą pratęsė Palangos progimnazijoje. Kiek vėliau mokslus tęsė Mintaujoje, Sankt Peterburge. Nedaugelis žino šį įdomų faktą, sąsają su Kaunu – A. Smetona taip pat buvo išlaikęs stojamuosius egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją, anuomet veikusią Kaune, tačiau vis dėlto persigalvojo ir dvasininko kelio nepasirinko.

Įdomu tai, kad A. Smetona nebuvo visai pavyzdingas mokinys. Dokumentai byloja, kad mokydamasis Mintaujoje, būsimasis prezidentas buvo pašalintas iš mokslo įstaigos, nes atsisakė viešai melstis rusų kalba. Mokydamasis Sankt Peterburgo universitete A. Smetona taip pat buvo pašalintas ir net du kartus, o kartą – net suimtas ir įkalintas. Nepaisant šių faktų, jaunasis A. Smetona baigė studijas teisės fakultete.

Antanas Smetona ir lietuvių kalba

Baigęs mokslus, A. Smetona nuo 1901 m. pradėjo verstis advokato praktika, kiek vėliau dirbo Vilniaus Žemės ūkio banke. Būtent šiuo laikotarpiu prasidėjo ir būsimo prezidento kelias į politiką – jis įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą, o jau 1908-aisiais tapo laikraščio „Viltis“ redaktoriumi bei leido žurnalą „Vairas“.

Stebint A. Smetonos profesinę veiklą, negalima nepastebėti šios asmenybės ryšio su lietuvių kalba. Jis prisidėjo prie įvairių leidinių: buvo „Lietuvos aido“ steigėju ir redaktoriumi, redagavo „Lietuvos balsą“, „Lietuvių balsą“, „Tėvynės balsą“, „Krašto balsą“, „Tautos vairą“. Be to, darbo su leidiniais neapleido ir tapęs šalies prezidentu.

1923-1927 m. A. Smetona buvo VDU Meno teorijos ir istorijos katedros docentu bei dėstė lietuvių kalbos stilistiką, etiką bei senovės filosofiją. A. Smetona net buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų. Jis taip pat prisidėjo ir prie ne vienos knygos vertimo – atliko keleto klasikinių veikalų vertimą iš graikų į lietuvių kalbą. Be to, yra paskelbęs ne vieną verstą bei originalų filosofijos ir kitų mokslinių sričių darbą. Nedaugelis žino, kad A. Smetona buvo ne tik politikas, bet ir kalbininkas.

 

Kada ir kaip A. Smetona tapo prezidentu?

Galima sakyti, kad A. Smetonos kelias į prezidentavimą prasidėjo 1916 m., kai jis pirmininkavo Lozanos lietuvių konferencijoje. Jau kitais metais Antanas Smetona buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, o kiek vėliau – ir Valstybės Tarybos pirmininku. Jo aplinka ir darbas lėmė, kad 1918 m. vasario 16 d. būsimas prezidentas tapo ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.

Lietuvos prezidentu A. Smetona išrinktas 1919 m. ir 1926 m. – taip jis tapo pirmuoju ir ketvirtuoju šalies prezidentu. Tiesa, antrą kartą išrinktas jis buvo perrinktas dar du kartus, taigi prezidento pareigas ėjo iki 1940-ųjų. S. Smetonos valdymo amžius buvo išties sudėtingas ir kupinas komplikuotų įvykių. Vienas jų ir lėmė prezidentavimo pabaigą: Sovietų Sąjungai paskelbus Lietuvai ultimatumą, prezidentas siūlė jį atmesti ir imtis ginkluoto pasipriešinimo, tačiau nesulaukė palaikymo. Tad be palaikymo A. Smetonai nebeliko nieko kito, kaip tik pasitraukti iš šalies vadovo pareigų.

Pirmojo Lietuvos prezidento asmenybė

Antano Smetonos asmenybę visų pirma atskleidžia jo politinės pažiūros. Jis visada pasižymėjo griežtomis pozicijomis, kurias išlaikė net ir eidamas prezidento pareigas: vertino korporatyvizmą ir smerkė liberalizmą, aršiai kritikavo jame slypintį egocentriškumą. A. Smetona buvo antikomunistas, todėl vėliau liberalų ir komunistų buvo net vadinamas fašistu.

Nepaisant griežtos A. Smetonos pozicijos, nekyla klausimų, kuo nusipelnė Lietuvai. Sudėtingu laikotarpiu šaliai reikėjo valdingo ir nedvejojančio vadovo, kokiu ir buvo pirmasis prezidentas. Sakydamas kalbas ir rašydamas darbus jis dėstė savitą požiūrį, kad politinės santvarkos negalima kopijuoti, o kitos santvarkos jai turi neginčijamą poveikį. A. Smetona laikėsi nuomonės, kad kiekviena tauta susiduria su savitomis sąlygomis, todėl kiekvienai tautai tinka tik prie susiklosčiusių sąlygų pritaikyta politinė sistema. Antra vertus, pati tauta prezidento laikyta savaimine vertybe, be to, nacizmas ir ypač rasiniai jo aspektai A. Smetonos visada buvo smerkiami.

Asmeniniame gyvenime A. Smetona taip pat buvo gana griežtas, daug dėmesio skyrė darbui, pagrindiniai jo pomėgiai – skaitymas bei rašymas. Taip pat A. Smetona mėgo leisti laiką gamtoje, vaikštinėti, įsitraukdavo į įvairias kultūrines pramogas. Ir nors rašytiniuose šaltiniuose pasakojama, kad daugelį savaitgalių pirmasis šalies prezidentas praleisdavo prie savo darbo stalo, jis visada atrasdavo laiko bent trumpam pasivaikščiojimui, itin mėgo Kauno užmiestį. Vaikštinėdamas su palydovais gražesnėse vietose mėgdavo stabtelėti parūkyti.

Dar viena prezidento aistra – žirgai, ypač konkūro disciplina. Ir nors nėra išlikę duomenų, ar pats prezidentas su žirgu šoko per kliūtį, žinoma, kad jodinėjimas buvo jo mėgstamas laisvalaikio pomėgis. Šeimoje Smetonos mėgdavo prasiblaškyti žaisdami kortų žaidimus, pasakojama, kad draugų kompanijoje ir dainuodavo, o A. Smetona turėjęs neblogą balsą.

A. Smetonos šeima ir asmeninis gyvenimas

Su savo būsima žmona Sofija A. Smetona susipažino anksti, dar būdamas gimnazistas. Neoficialiai poros piršliu tapo kalbininkas Jonas Jablonskis, kuris rekomendavo būsimą prezidentą kaip gabų korepetitorių.

Nors Sofijos šeima kalbėjo lenkiškai, būsima prezidentienė visada simpatizavo lietuvių kultūrai ir tautiniam judėjimui. Dirbdamas korepetitoriumi A. Smetona su Sofija užmezgė gražią draugystę. Dėl amžiaus skirtumo poros laukė laiko išbandymas. A. Smetona laukė, kol išrinktoji baigs gimnaziją ir tada atvyko pirštis. Susituokusi jauna šeima persikėlė gyventi į Vilnių.

Smetonų šeima susilaukė dviejų dukrų, bet vaikystėje mergaitės buvo silpnos sveikatos. Tėvai labai stengėsi padėti, bet išgyveno tik viena dukra. Susitaikiusi su vaiko netektimi pora susilaukė sūnaus. Manoma, kad anksti motina tapusi ir su gyvenimiškais išbandymais susidūrusi S. Smetonienė, vedina noro padėti, stipriai įsitraukė į visuomeninę veiklą. Prezidento žmona itin daug dėmesio skyrė ligoniams, mamų ir vaikų sveikatai.

Karo metai Smetonų šeimai buvo sudėtingi. Vyrui teko palikti pareigas banke, tad pasirūpinti šeima tapo sudėtinga, teko gyventi iš S. Smetonienės kraičio. Nepaisant to pagalba ir įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą išliko: S. Smetonienė puikiai mokėjo vokiečių kalba, tad daug pagelbėjo bendraujant su tuometine valdžia, rūpinosi varguoliais. Tik prezidento žmonos pastangomis daugeliui lietuvių okupacinė vokiečių valdžia leido sugrįžti į gimtinę iš Rusijos, o net apie 50 žmonių buvo priglausti ir pačių Smetonų namuose.

A. Smetonos vadovavimo metai buvo sudėtingi ir kupini iššūkių, tačiau prezidentas kartu su žmona niekada nepamiršo nukentėjusių nuo karo ir skyrė jų pagalbai daug dėmesio. Kiek vėliau dėl saugumo S. Smetonienė su vaikais persikėlė į Šveicariją, iš kurios daug rašė vyrui. Išlikusiuose laiškuose juntama, kad šiai moteriai rūpėjo ne tik šeima, bet ir gimtinės likimas, S. Smetonienė visada buvo itin įsitraukusi  Lietuvos politinio gyvenimo peripetijas.