Antano Smetonos mirtis

Antanas Smetonas – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras bei pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės prezidentas. 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdžius karinį valstybės perversmą, kurio vienas vadovų buvo ir pats politikas, A. Smetona išrinktas ir paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybės vadu. Antano Smetonos aksomine vadinama autoritarinė diktatūra tęsėsi iki 1940 m. birželio 15 d., kai, Raudonajai armijai užimant Lietuvą, valstybės vadas pasitraukė į Vokietiją, o vėliau į JAV, kur vos po trejų metų žuvo gaisre.

Daugiau

Kodėl Antano Smetonos mirtis – viena mįslingiausių Lietuvos istorijoje?

Norint suprasti, kodėl Antano Smetonos mirtis neretai įvardinama kaip mįslinga, svarbu žinoti jos aplinkybes. A. Smetona yra dažnai daugelio smerkiamas dėl garsios, propagandos tikslais Sovietų puikiai išnaudotos pabėgimo legendos, kai neva Lietuvos valstybės vadovas gėdingai brido per Lieponos upelį skubėdamas iš savo valstybės, kurios link okupaciniais tikslais artėjo Sovietų armija.

Vis dėlto, tai nebuvo pabėgimas, bet visiškai logiškas boikotas, pasitraukiant į politinę emigraciją. Artėjant Raudonajai armijai dar veikusi Lietuvos valstybės vyriausybė norėjo priimti Rusijos ultimatumą, kuriam priešinosi tuometinis Lietuvos vadas, siekdamas ne tik jo atmetimo, bet ir priešinimo įsibrovėliams, panaudojant karinę jėgą. Vyriausybei atmetus pasipriešinimo idėja, A. Smetona puikiai žinojo, jog jei liks – su juo rusų valdžios pavedimu bus susidorota akimirksniu. Taigi, toks pasirinkimas buvo visiškai logiškas, nes iš pašalintos valstybės vado figūros jau nebūtų buvę jokios naudos. Kita vertus, didžiausios Antano Smetonos padarytos klaidos, dėl kurių negalima pateisinti prezidento – tai, jog išvengęs Kremliaus gniaužtų, Lietuvos valstybės vadovas A. Smetona nepaliko jokių nurodymų likusiai vyriausybei ir pasitraukė į JAV, kur nors ir galėjo, tačiau nesukūrė egzilinės vyriausybės.

Po Antano Smetonos pasitraukimo į politinę emigraciją, Lietuvoje buvo skleidžiamos melagingos naujienos, jog buvęs valstybės vadovas kaip žiurkė paspruko iš skęstančio valstybės laivo. Tai buvo puiki istorija Sovietams, siekusiems praplauti smegenis ką tik pavergtai tautai. Visgi, JAV politinėje emigracijoje gyvenęs pirmasis Lietuvos prezidentas vis dar buvo labai nepatogi, teisiškai legitimi Lietuvos valstybės politinė figūra. Antanas Smetona bet kada galėjo pradėti veikti Lietuvos labui iš užsienio ir, skelbdamas apie neteisėtą valstybės užėmimą, reikalauti teisingumo bei senosios tvarkos Lietuvoje atstatymo. Svarbu paminėti, jog po karo Lietuva buvo vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kuri turėjo išlikusį gyvą buvusį valstybės prezidentą, kuris formaliai galėjo atkurti savo valdžią. Tačiau imtis didesnių veiksmų išskyrus keliavimą po lietuvių kolonijas, kalbų sakymą, bei straipsnių rašymą lietuvių spaudai A. Smetona nespėjo, nes vos pasibaigus Antrajam pasauliniam prezidentas žuvo mįslingai kilusiame gaisre.

Antano Smetonos mirties detalės

1944 m. naktį iš sausio 8 d. į 9 d. Klivlande, Ohajo valstojoje, JAV, Smetonų gyvenamo namo rūsyje kilo gaisras. Pirmasis pavojų pastebėjo Antano Smetonos sūnus Julius, kuris nusileidęs į namo rūsį pamatė jau sprogusią centralinio apšildymo krosnį ir sienas apėmusią atvirą ugnį.

Juliaus pažadinti šeimos nariai – žmona Birutė, tėvas Antanas Smetona ir motina Sofija skubėjo iš namo. Per sumaištį išbėgę šeimos nariai pastebėjo, jog lauke nėra A. Smetonos. Tuo metu jau buvo atvykę ugniagesiai, kurie, įžengę į namą, rado Antaną Smetoną prie laiptų, vedančių iš antro aukšto į virtuvę, sukniubusį po sunkiais kailiniai, kurių matomai grįžo pasiimti baimindamasis vėl susirgti vos išgijus nuo gripo. Antanas Smetona buvo be sąmonės nugabentas į Grandville ligoninę, kur 9 valandą ryto mirė. Gydytojų teigimu, mirties priežastis – užtroškimas nuo dūmų ir dujų.

Iš pirmo žvilgsnio Antano Smetonos mirtis atrodo kaip paprastas nelaimingas atsitikimas, tačiau nėra nei vieno istoriko, kuris būtų vartęs JAV specialiųjų tarnybų ar gaisrinės tarnybos dokumentus. Keista ir tai, jog nei vienas iš keliolikos name gyvenusių asmenų, kelių šeimų stipriai nenukentėjo, o dūmuose vienintelis užtroško 69-erių metų vyras – prezidentas Antanas Smetona.

Kita vertus, Sovietų valdžiai buvo neparanku, jog kažkur, kitame pasaulio krašte kvėpuoja gyvas ir sveikas teisėtas Lietuvos valstybės prezidentas, bet kurią akimirką galintis sujaukti Raudonosios valstybės planus netrukdomai pasiglemžti palyginti mažą, bet su Vakarų Europa tiesiogiai besiribojančią teritoriją. Ar tai ne pakankamas pretekstas asmens pašalinimui? Istorijoje matoma, kad Sovietų valdžia atsikratydavo neparankiais asmenimis ir už gerus darbus

Sunku pasakyti ar A. Smetonos žūtis buvo tik nelaimingas atsitiktinumas, ar puikiai suplanuotas ir įvykdytas NKVD agentų darbas. Visgi, Antano Smetonos mirtis buvo nenatūrali bei paranki Sovietų valdžiai.