Arūnas Baltėnas

Gal vos pastebimi svyravimai, gana konservatyvi raiška – taip save apibūdina A. Kulbytė.

„Kai nieko viduje nebelieka, imu M. K. Čiurlionį, pavartau...“ – sako skulptorius.

„Paveikslas kaip geras vynas turi pastovėti“, – sako A. Petrašiūnaitė.

„Aš neturiu įgimtos klausos, nelabai jaučiu ritmą, nelabai moku gaminti maistą ir rašyti labai nesiseka. Mano išraiškos forma – vizualinė.“

„Kažką sugalvoji, ir darai, darai, darai. O paskui turi praeiti tam tikras laiko tarpas – gal savaitė, o gal ir mėnesiai“, – sako tapytoja.

„Žmogaus, kaip objekto, tyrinėjimai niekada nesibaigs, nes tų paslapčių tiek daug“, – teigia A. Vaura.

„Kuratoriaus surengta paroda – tai jau jo poema, jo rašinėlis. O menininkai tampa teptukais, arba dažais“, – sako E. Ridikaitė.

„Jeigu nekurčiau, tai manęs lyg ir nebūtų“, – sako fotografijos ir siuvinio derinius kurianti meistrė.